Prieš pusantrų metų gimusį sūnų panevėžiečių šeima vadina Perkūnu.
„Norėjome stipraus, išskirtinio ir lietuviško vardo. Kiek vyras kokių vardų išrinkdavo, ne viskas man patiko ir atvirkščiai. O kai išgirdom vardą Perkūnas, kažkaip vienareikšmiškai nusprendėm, kad čia būtent mūsų trečiam sūnui skirtas vardas“, – pasakoja Perkūno mama Deimantė.
Tiesa, mama neslepia, kad buvo norinčių atkalbėti nuo tokio pasirinkimo: „Pagalvokit, kaip vaikas gyvens, kas čia per vardas.“
Perkūnas auga su dviem vyresniais broliais – Deimantu ir Gintaru. Pusantrų metų berniukas kartu su broliais jau lanko ugdymo įstaigą.
„Mažas Perkūniukas, bet jau rodo ir auklėtojos sako, trenkia kumščiu, jau žaibuoja“, – atvirauja Perkūno mama Deimantė.
„Panašu, kad Perkūnas turės savo charakterį ir perkūniškų bruožų, tai svarbu, kad tie bruožai būtų pozityvūs ir ta perkūniška galią neštų, jam padėtų“, – teigia privataus vaikų darželio „Šermukšniukas“ vadovė Vilma Ruzienė.
Kita panevėžiečių šeima savo praėjusiais metais gimusį sūnų nusprendė pavadinti Dzeusu.
„Nori tėvai, kad vaikas būtų stiprus, tikriausia, galingas, tvirtas. Todėl ir deda tokius vardus“, – sako Panevėžio civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė.
Svarbu, kad atitiktų lietuvių kalbos taisykles
Išrinkti vaikui vardą – tėvų atsakomybė. Svarbu, anot civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos, kad jis būtų užrašytas pagal lietuvių kalbos taisykles.
„Šaunama tikrai labai aukštai, savo vaiką pavadinti Dievų vardais, Olimpo valdovu ar baltų svarbiausiu Dievu – Perkūno vardu. Jau čia būtų tikrai tas pats, kas Jėzumi Kristumi pakrikštyti vaiką“, – atvirauja etnologė Vitalija Vasiliauskaitė.
Dalis jų dar iki vaiko atėjimo į šį pasaulį stengiasi sugalvoti vardą, kiti atskuba į biblioteką jau sulaukę kūdikio.
„Patys laimingiausi atbėga tėveliai – tėčiai. Tai čia būna ir mums džiaugsmas“, – neslepia bibliotekininkė Albina Saladūnaitė.
Tačiau toli gražu ne visi atsiverčia vardų žinyną ar pasidomi patikusio vardo reikšme ar prasme.
„Nerimą kelia, kai tėvai labai suka galvą gimus mylimam vaikui kokiu vardu jį pavadinti ir nukeliauja ne į žodyną vardų reikšmės, bet ieško kino filmuose, kažkokiuose kituose šaltiniuose, svetimų tautų mitologijoje“, – tvirtina etnologė Vitalija Vasiliauskaitė.
Sugalvoja vardus ir patys
Tačiau yra ir tokių, kurie vardus sugalvoja patys. Pavyzdžiui, Panevėžyje pirmą kartą pernai tėvai dukrą pavadino Mylėstės vardu.
„Vardas Mylėstė buvo nuo žodžio myli, net neabejoju. Greičiausiai yra sugalvotas vardas, tiesiog neteko per darbinę patirtį mums tokio turėt. Jis gražus lietuviškas vardas. Jausmilė – ir toks nėra dažnas vardas“, – sako Panevėžio civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė.
Panevėžyje pernai tėveliai dažniau rinko retesnius vardus. Iš užregistruotų daugiau nei 400 vardų kone trys ketvirtadaliai – suteikti po vieną kartą.
„Ayla, Andajus. Na, tokių, iš tikrųjų, įdomesnių yra. Ir Aramis, ir aišku, Elonas labai populiarėja. Šiemet jau užregistravom pirmuosius naujagimius tokiu vardu, turbūt Elonas Muskas padarė įtaką tėveliams“, – teigia Panevėžio civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė.
Etnologė sako, kad jei pažvelgtume į pačius seniausius lietuviškus vardus, pavyzdžiui, Vytautas, Mindaugas, Gediminas, akivaizdu, kad žmonės tikėdavosi, kad ir vardo šeimininkas įkūnytų tam tikras savybes.
„Žodžiai turėdavo labai svarbią reikšmę. Pavyzdžiui, Vytautas – matantis tautą, Mindaugas – daug minčių turintis, mąstantis. Tai mūsų senieji vardai ir rodo, kad vardas duodamas tarytum kodas žmogui“, – pasakoja etnologė Vitalija Vasiliauskaitė.
Pasak specialistų, svarbu ne tik vardo prasmė ar paveldimumas, verta pagalvoti ir apie vardo derėjimą prie pavardės skambesio. Taip pat, kad vardas tiktų ne tik vaikui, bet ir suaugusiam žmogui.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
