Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
Galiausiai žodis virto kūnu. Po daugiau nei metus trukusių diskusijų Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo.
„Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai. Nuolatiniam buvimui perkelti savo brigadą į Lietuvą – istorinis sprendimas. Ir Lietuvai, ir Vokietijai. Jis labai reikšmingai padidins gynybinį potencialą, stiprins NATO atgrasymą bei kolektyvinę gynybą“, – spaudos konferencijoje po pasirašymo kalbėjo Arvydas Anušauskas.
Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais.
Anot A. Anušausko, kitų metų pavasarį į Lietuvą atvyks pradinė komanda, kuri iki metų pabaigos išaugs iki brigados perdislokavimo elemento, įsikursiančio prie Vilniaus. 2025–2026 m. vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas.
„Siektina, kad per šį laikotarpį persikeltų pagrindiniai vienetai. Tam esame įsipareigoję sukurti reikalingą karinę ir, žinoma, civilinę infrastruktūrą. 2027 m. brigada Lietuvoje turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Tai reiškia, kad visi brigados vienetai bus šalyje. Pilnai sukomplektuoti ir aprūpinti, parengti vykdyti nustatytas užduotis“, – dėstė A. Anušauskas.
Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos.
Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
„Kartu pasirūpinsime, kad joms būtų sudarytos sąlygos gauti švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas gimtąja kalba, o antrosios karių pusės turėtų galimybę įsilieti į darbo rinką. Neabejoju, kad tiek jų kariai, tiek jų šeimos taps pilnaverte mūsų visuomenės dalimi“, – sakė A. Anušauskas.
Vokietija imasi lyderystės
Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius pabrėžė, kad Bundesveras dar niekada užsienyje nėra dislokavęs nuolatiniam buvimui tiek daug karių. Jo teigimu, kad su šia kovos veiksmams paruošta brigada jo šalis atlieka savo lyderystės vaidmenį NATO aljanse.
„Ginsime NATO teritoriją ir užtikrinsime patikimą atgrasymą, kai to reikės“, – patikino jis.
Vokietijos televizijos žurnalistė paprašė paaiškinti jos šalies žiūrovams, kodėl Lietuvai reikia, kad brigada būtų dislokuota nuolat, o ne tik atvyktų, kai iškiltų grėsmė. B. Pistorius situaciją lygino su Šaltojo karo metais.
„Mes pratęsime tai, kad buvo darome ir Vakarų Vokietijoje, kol dar egzistavo Varšuvos paktas. Mes taip turėjome sąjungininkų pajėgas mūsų teritorijoje. Jungtinė Karalystė, JAV, Prancūzija, Nyderlandai turėjo šimtus tūkstančių karių, kurie buvo nuolat dislokuojami Vokietijoje, kad jie puolimo atveju galėtų iš karto kovoti, kad galėtų užtikrinti tinkamą atgrasymą. Tai funkcionavo. Vokietija visada galėjo pasikliauti tuo, kad sąjungininkai bus mūsų teritorijoje, mus gins ir mums padės, kai mums reikės“ – teigė Vokietijos gynybos ministras.
Pasak jo, šiandien situacija tokia, kad rytinis NATO flangas pasislinko į rytus dėl Aljanso plėtros.
„Visų sąjungininkų, tarp jų ir Vokietijos, pareiga yra užtikrinti rytų flango saugumą“, – sakė B. Pistorius.
Nors planas pasirašytas, opus išlieka finansavimo klausimas. Kaip rašo vokiečių leidinys „Spiegel“, šiems ir kitiems metams Lietuvos Vyriausybė yra numačiusi lėšų kareivinių, poligonų ir kitos infrastruktūros statybai finansuoti. Tačiau A. Anušauskas vokiečių gynybos ministrui Borisui Pistoriui pasakė, kad teks ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, nes Lietuvai nėra lengva prisidėti prie vokiečių brigados išlaidų.
„Zeitenwende“ tapo kūnu
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos pradėtos plataus masto invazijos Ukrainoje, 2022 m. vasario 27 d., Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kreipėsi į Bundestagą. Savo kalboje jis kalbėjo apie prasidėjusią naują saugumo erą, pažadėjo Vokietijos ginkluotųjų pajėgų – Bundesvero – modernizavimui skirti 100 mlrd. eurų, padidinti finansavimą gynybai iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Naująją politinę situaciją jis įvardijo „Zeitenwende“ – esminį posūkį arba posūkio tašką. Terminas pažodžiui išvertus iš vokiečių kalbos reiškia laikų kaitą. Tai reiškė, kad dviejų pasaulinių karų žaizdų iki šiol kamuota Vokietija, santūriai dalyvavusi NATO aljanso veiksmuose ir prisiėmusi Europos saugumo architektūros saugojimo atsakomybes, keičia savo kursą 180 laipsnių kampu.
Iš pradžių trypčiojusi vietoje ir atsikalbinėjusi, dabar Vokietija yra viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje dar labiau patvirtina pasikeitusį Vokietijos vaidmenį ir prisiimamą lyderės vaidmenį.
„Nuolat Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada yra „Zeitenwende“ kūnas, ne tik idėja, bet ir kūnas. Vokietija imasi gynybos lyderės vaidmens. Apie tai ir Pistorius kalbėjo“, – teigė V. Venckūnas.
A. Jakimčuk priminė, kad po buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasitraukimo iš politikos svarstyta, kas taps naujuoju Europos lyderiu. Nors daugelio akys krypo į Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, savo veiksmais lyderystę dažniau demonstruoja A. Merkel įpėdinis.
„Olafas gana stipriai visą Ukrainos klausimą tempia paskui save, nebijo prisiimti. Galėtų juk tik pakelti rankeles, kai sprendžiami klausimai, bet ne, gana aršiai pasisako prieš Rusijos režimą, guja visus tuos verslus lauk, išprašo kavos atsigerti vieną neklaužadą iš Vengrijos, dabar statosi savo naujos politikos stuburą brigados Lietuvoje klausimu. Ta lyderystė matyti, skirtingai nei Macrono, kuris per pastaruosius kelerius metus kuo visiems įsiminė, tai savo skambučiais Putinui“, – kalbėjo A. Jakimčuk.
V. Venckūnas pažymi, kad nepaisant O. Scholzo rodomos lyderystės užsienyje, tėvynėje valdžia nėra labai mylima ir jo vadovaujami socialdemokratai yra reitingų žemumose.
„Gali būti, kad Scholzas padėjo pamatą kitiems pasiimti nuopelnus. Gali būti, kad po šios kadencijos socialdemokratai gal ir bus koalicijoje, bet jau nebegrieš pirmuoju smuiku ir Olafas Scholzas, beveik galiu garantuoti, nevaldys Vokietijos tiek laiko, kiek tai darė Angela Merkel. Iš kitos pusės, yra smagu, kad yra žiūrima strategiškai, nesivaikoma trumpalaikių pergalių ir prisiimama atsakomybė.
Turime suvokti, kad tai yra beprecedentis žingsnis. NATO dažnai vengia tų nuolatinių dislokavimų, dažniausiai pajėgos rotuojamos. Tai yra išskirtinis įvykis. Kartu tai ir nuraminimas amerikiečių. Amerikiečiai, ypač iš respublikoniškojo Trumpo sparno, skųsdavosi, kad turime palaikyti visų saugumą, kodėl Europa negali imtis lyderystės, kodėl negali pati apsisaugoti. Tai čia kartu ir nuraminimas, ir tie ginčai ateityje gali būti gerokai švelnesni, nes taip, Europai reikia Vašingtono, bet mes irgi darome dalykus, kurių iki šiol NATO aljansas dar nematė“, – kalbėjo V. Venckūnas.
„Apibendrinant, kad ta Olafo Scholzo kalba virto ne tik kalba, bet ir realiu veiksmu, ir kad tas realus veiksmas yra Lietuvoje, yra be galo be galo džiugu“, – pridūrė jis.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
Kalbėjome apie:
00:34 Intro
00:50 Kavos išsiųstas Orbanas ir maža Ukrainos pergalė
16:21 Vokietijos brigada: kaip Zeitenwende tapo kūnu Lietuvoje
25:48 Kada gi pagaliau užsikurs Vakarų karinė pramonė?
00:34:41 Ko vertos Putino ašaros dėl Vakarų pažadų neplėsti NATO
00:46:48 Migracijos griežtinimas ir netikėtas Macrono palaikymas Prancūzijoje
Vatynkos, supratot? Ir b. jums į akį.
