uodega terminas, reikšmė

uodeg|a (3 a )
1. atsikišusi stuburo dalis;
užpakalinė bet kurio gyvūno dalis: Vilko, katės, arklio u. Uodegą užriesti, vizginti. Mosuoti uodega. Pempės, gaidžio u. Ir sekioja kaip u.
2. prk. kieno nors galas, atsikišusi dalis: Tinklo u. Adatos u.(įveriamasis galas). Kometos u. Raidės ~ėlė (nosinė). Jam penkiasdešimt metų su uodega( šnek. su viršum). Ant savo ~os atsisėsti(pradėti savarankiškai gyventi). Į uodegą įkirpti(prilupti). Uodegą įkišti (įmerkti)(įkliūti). Uodegą kelti(rengtis išvykti). Uodegą kraipyti (mėtyti, sukti, sukinti)(stengtis išsisukti iš keblios padėties). Uodegą prikirpti(nubausti). Vilktis ~oje( knyg. būti atsilikusiam)
Į viršų