eurostatas

Mėsos kainos Europos Sąjungoje vasarį buvo vidutiniškai 3,3 proc. didesnės nei prieš metus, penktadienį skelbia Eurostatas. Kiauliena per metus pabrango 5,7 proc., aviena ir ožkiena – 4,5 proc., jautiena ir veršiena – 3 proc., tuo tarpu paukštiena – atpigo 1,6 procento. Labiausiai mėsos kainos išaugo Bulgarijoje (8,2 proc.), Rumunijoje (7,7 proc.), Kroatijoje (7,1 proc.). Kainų kritimas užfiksuotas trijose ES valstybėse narėse – Čekijoje (5,1 proc.), Suomijoje (2,2 proc.

Nedarbo lygis euro zonoje vasarį siekė 6,5 proc. ir atitiko patikslintą sausio mėnesio rodiklį, rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. Vidutinis nedarbas visoje Europos Sąjungoje per mėnesį taip pat nepakito – 6,0 procento. Bedarbių gretos ES vasarį retėjo 13 tūkst. iki 13,249 mln., tuo tarpu vien tik euro zonoje – gausėjo 17 tūkst. iki 11,102 milijono. Per metus (palyginti su 2023-ųjų vasariu) bedarbių ES padaugėjo 156 tūkst., o euro zonoje – sumažėjo 30 tūkst. žmonių.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Šios sąnaudos Lietuvoje spalį-gruodį, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 11,2 proc., vidutiniškai Europos Sąjungoje – 4,6 proc., o euro zonoje – 4,2 procento. Latvijoje sąnaudos per metus augo 10,5 proc., Estijoje – 10,7 procento.

2024 m. sausį pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis euro zonoje buvo 6,4 proc., t. y. sumažėjo nuo 6,5 proc. gruodį ir nuo 6,6 proc. 2023 m. sausį, skelbia Eurostatas. Europos Sąjungos nedarbo lygis 2024 m. sausį siekė 6 proc. ir buvo nepasikeitęs nuo gruodžio, bet mažesnis nei 2023 m. sausį. Eurostatas apskaičiavo, kad 2024 m. sausį bedarbių buvo 13,144 mln. ES gyventojų, iš kurių 11,009 mln. euro zonoje. Palyginti su 2023 m. gruodžiu, nedarbas ES sumažėjo 7 tūkst.

Nedarbas gruodį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,2 punkto, o per mėnesį tiek pat sumenko ir gruodį siekė 6,3 procento. Darbo neturėjo 100 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,1 punkto iki 12,9 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – tiek pat, kiek prieš metus ir prieš mėnesį. Estijoje – 6,3 proc.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 8,7 procento. Labiau jis brango tik Bulgarijoje (9,2 proc.), Lenkijoje (9,3 proc.) ir Kroatijoje (10,7 proc.), rodo trečiadienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 3,2 proc., Estijoje – 3,8 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 2,3 proc. Didžiausia ji buvo Čekijoje (8 proc.), toliau rikiavosi Vengrija (7,7 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,1 proc., o vien euro zonoje – 2,4 procento. Metų infliacija euro zonoje sulėtėjo iki mažiausios nuo 2021-ųjų vidurio Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc.

Dirbančių žmonių skaičius Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, augo daugiau nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Per ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Maltoje, darbuotojų padaugėjo 1,4 proc. – sparčiausiai visoje ES (0,2 proc.). Latvijoje jų skaičius per tris mėnesius nepakito, Estijoje – sumažėjo 0,9 proc. – tai prasčiausias rodiklis Bendrijoje.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį - sumažėjo0,4 punkto ir spalį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1,4 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 6,3 proc.