išeitinė

Buvusiam sostinės vyriausiajam architektui Mindaugui Pakalniui Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ išmokėjo 5,5 tūkst. eurų išeitinę. Įmonėje jis ėjo projektų vadovo pareigas. „Abipusiu šalių susitarimu Mindaugui Pakalniui pasitraukus iš pareigų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išmokėtos išeitinės dydis siekė 5507,61 Eur „į rankas“. M. Pakalniui jokios papildomos premijos skirtos nebuvo“, – komentare BNS trečiadienį nurodė įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė Greta Vasiliauskaitė.

Visi darbuotojai žino, kad atleidimo atveju, jei šis įvyko ne dėl jų kaltės, jiems priklauso išeitinė išmoka, o kartais ir papildomi priedai. Tačiau visiems dirbantiesiems būtina žinoti ir apie išimtinius atvejus, kai išeitinė išmoka jiems priklauso ir tais atvejais, kai darbo vietą jie palieka savo noru ar dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Aišku, kaip dieną, kad atleidžiamas darbuotojas iš darbdavio gauna įstatymu nustatytą išeitinę išmoką arba sutartą kompensaciją. Tačiau retas darbuotojas žino, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, išeitinę išmoką iš darbdavio gali gauti ir tuomet, kai darbo sutartį nutraukia savo noru. Išeitinę išmoką darbdavys privalo sumokėti darbuotojui, nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva.

Iš „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų šalių susitarimu atleidžiamam pagrindiniam įmonės strategui Albertui Šimėnui bus išmokėta septynių mėnesių jo atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija. BNS skaičiavimais, jam bus išmokėta ne mažiau kaip 40,3 tūkst. eurų (iki mokesčių). „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus patarėjas Mantas Dubauskas BNS sakė, jog dėl kompensacijos dydžio susitarta derybose su A.Šimėnu.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tikisi, kad jos pateiktas Seimo statuto pataisas dėl parlamentarų išeitinių sumažinimo priims dar šios kadencijos parlamentas, nors kilus ginčams dėl svarstymo datos ji pasirinkta pačioje kadencijos pabaigoje. L.Graužinienė tokį kai kurių Seimo narių elgesį pavadino negarbingu, bet sakė tikinti, kad Seimo nariai „suprato klaidą“, ir pataisą svarstančių komitetų vadovų ji prašys paskubinti procesą.

Nuo 2017 metų ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusį vienerius ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o iki metų - pusės darbo užmokesčio išmoka.

Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo atšaukti Seime per svarstymą priimtą darbuotojams šiek tiek palankesnį siūlymą dėl Išeitinių išmokų fondo ir teikia Seimui naują. Komitetas pirmadienį neeiliniame posėdyje pritarė socialinį modelį kūrusių mokslininkų siūlytam išeitinių išmokų ilgalaikiams darbuotojams, atleistiems darbdavio iniciatyva, variantui, todėl socialdemokrato Algirdo Syso siūlymą, kuriam Seimas per svarstymą pritarė, siūlo atšaukti.

 Darbdaviams, vyriausybei ir profesinėms sąjungoms įklimpus derybose dėl naujojo Darbo kodekso, kol kas sutarta dėl vieno svarbiausių darbdaviams klausimų – išeitinių kompensacijų. Naujasis Darbo kodeksas skelbs, kad darbdavys atleistam darbuotojui privalės mokėti tik vieno jo atlyginimo dydžio kompensaciją. Visą kitą mokės naujai kuriamas Išmokų fondas, į kurį visi šalies darbdaviai už kiekvieną darbuotoją kas mėnesį turės pervesti po  0,3 proc. darbuotojo atlyginimo dalies.

56 tūkst. litų siekianti konservatoriaus Vido Urbonavičiaus kompensacija rodo, kaip Lietuvoje laikomasi Darbo kodekso, ketvirtadienį pareiškė ūkio ministras Rimantas Žylius. Šią savaitę paaiškėjo, kad V. Urbonavičius pernai lapkritį atleistas iš valstybės valdomos bendrovės „Toksika“, gavo 56 tūkst. litų iki mokesčių arba maždaug 42 tūkst. litų į rankas kompensaciją. „Tai rodo, visų pirma, kaip laikomės įstatymo, tai yra, V. Urbonavičiui galioja Darbo kodeksas.