įsivaikinimas

„Tėvai paprastai“ tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė ir psichologė, įvaikinimo ir globos specialistė Rugilė Ladauskienė susitiko pasikalbėti apie įvaikinimą ir globą. Kodėl nereikia slėpti nuo vaikų, kad jie yra įvaikinti? Penkiolikos vaikų globėja Eglė Vaitkevičienė teigia, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo kilmę ir šaknis. „Jei slepiame nuo vaiko tiesą, sukeliame mitą, kad įvaikinimas ir globa yra blogai“, – sako moteris.

„Tėvai paprastai“ tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė ir psichologė, įvaikinimo ir globos specialistė Rugilė Ladauskienė susitiko pasikalbėti apie įvaikinimą ir globą. Kaip Eglei kilo mintis įsivaikinti? Paklausta, kaip tapo penkiolikos vaikų globėja, Eglė Vaitkevičienė sako, jog taip tiesiog atsitiko. Susipažinimas, vėliau skambučiai, o tada – lyg „sniego kamuolys nuo kalno“, – teigia pašnekovė.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt pristato jau septintąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Šįkart tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė ir psichologė, įvaikinimo ir globos specialistė Rugilė Ladauskienė susitiko pasikalbėti apie įvaikinimą ir globą. Jautrioje ir labai aktualioje diskusijoje atsakyta į visus pagrindinius su įvaikinimu ir globa susijusius klausimus.

Iki to laiko, kol tarp Lietuvos ir Lenkijos gyvenusios poros namuose sukrykštė dvi mažylės, jie nuėjo ilgą išbandymų kelią. Būta ir liūdesio, ir pykčio, bet niekada neišblėso viltis, kad išsipildys taip trokštama tėvystė.   Neringa ir Tadas (vardai pakeisti) augina aštuonerių ir dvylikos metų dukras. Įvaikintas mergaites įtėviai vadina savo vaikais.

Vos Europos Sąjunga paskelbė, kad visa jos erdvė – LGBT laisvės zona, Lenkija dar aštriau kirto savo homoseksualiems piliečiams. Pareikšdama, kad šalyje gyvenančioms homoseksualioms poroms uždrausta įsivaikinti vaikus. Šį įstatymą priiėmė likus vos kelioms valandoms iki Europai paskelbiant, kad Sąjunga – laisva zona LGBT bendruomenei. Dar visai neseniai Lenkijos gatvėse virė aistros – LGBT bendruomenė ir moterys ėjo į gatves kovoti už savo teises. Panašu, kad situacija kaista toliau.

Viskas, ko reikia vaikui, – tai aplinka, kuri atitiktų jo poreikius, ir saugumas. Pasaulyje daug vaikų, kurie nei vieno, nei kito neturi. Dėl kažkokių priežasčių šie vaikai buvo palikti. Bet yra žmonių, kurie suteikia šansą turėti kitokį, kupiną meilės gyvenimą.  Susipažinkime su Agne ir Žilvinu – tėvais, kurie į savo namus pasinešė vos trijų mėnesių laimę – unikalų vaiką, vardu Unė. Kaip jie priėmė sprendimą įsivaikinti ir kaip sekėsi įveikti įvaikinimo procesus, papasakos patys.

Savo namų duris trims be tėvų globos likusiems broliukams atvėręs vilnietis Marius prisipažįsta – abu su žmona vos spėja suktis. Iššūkių ir pradžioje, ir dabar netrūksta. Tačiau visus sunkumus atperka galimybė gyventi prasmingą gyvenimą, tobulėti visomis prasmėmis. Vaikų auginimo iššūkiai, pasak Mariaus, padeda stiprėti ir santykiams šeimoje. Skaitykite pokalbį su žurnalistu, tekstų rašytoju Mariumi Kuitniausku.

Laidoje „TV Pagalba“ parodyta šeimos istorija palies ne vieną žmogų, kuris kada nors gyvenime yra svarstęs apie įsivaikinimą ir tapimą oficialiais globėjais. Liverta pasakoja, kad ją iš vaikų namų Emilijos ir Antano šeima pasiėmė, kai jai buvo penkeri metukai. Į vaikų namus mergina pateko kartu su savo kita sese ir broliu. Iš vaikystės ji prisimena tai, kad tekdavo po kiemą lakstyti basomis kojomis ir prašyti maisto iš kaimynų. Visgi vėliau mergina jautėsi nemylima ir globėjų šeimoje.

Gyvenime yra daugybė dalykų, kurių negalime pakeisti: bet visuomet yra galimybė pakeisti savo požiūrį. Net kai kalbame apie didžiausią, brangiausią mūsų turtą – vaikus, kurie, deja, vis dar patenka į vaikų namus.