karo pabėgėliai

Trečiadienį Ministrų kabinetas bendru sutarimu skyrė papildomus 326 tūkst. eurų pabėgėliams iš Ukrainos paremti. Šios lėšos Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius pasieks per Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijas, rašoma projekto nutarime. Nurodoma, jog 304 tūkst. eurų bus skiriami 2024 metų vasario mėnesį planuojamoms patirti išlaidoms. Iš jų 160 tūkst. eurų bus skirta institucinei socialinei globai užtikrinti, 130 tūkst.

Net 75 proc. Ukrainos karo pabėgėlių yra nusiteikę grįžti į savo gimtąją šalį, kai bus saugu tą padaryti. Tuo metu apie 17 proc. ukrainiečių teigia dar nesantys apsisprendę, atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) pernai vykdytas tyrimas. Tyrime dalyvavę ukrainiečiai nurodė, kad tarp pagrindinių iššūkių išlieka finansinis stabilumas (25 proc.), kalbos barjeras (21 proc.), ilgalaikė būsto nuoma (19 proc.) bei įsidarbinimas (19 proc.

Nidos poilsio namuose „Medikas“ apsistoję karo pabėgėliai iš Ukrainos baiminasi, kad gali netekti laikinų namų ir dėl to kreipėsi į miesto valdžią bei premjerę. Pastatą valdančio Turto banko atstovas sako, kad grėsmės pabėgėliams likti be pastogės nėra. Dėl savo ateities susirūpinę asociacijos „Ukrainiečiai Neringoje“ nariai kreipėsi į miesto merą, pranešė Neringos savivaldybė. „Neaišku, kas bus po metų. Neramina, kad pastatas bus parduotas su čia gyvenančiais žmonėmis.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) skirs lėšas karo pabėgėliams iš Ukrainos, kad jie iš dalies galėtų padengti būsto nuomos mokestį, antradienį pranešė organizacija.  IOM Lietuva kompensuos 70 proc.

Per Rusijos pradėtą karą Ukrainoje padaugėjo našlaičių ir apleistų nepilnamečių. Daugelis šių vaikų tėvų paprasčiausiai paliko juos gimdymo namuose, našlaičių prieglaudose ar gatvėje. Tam buvo įvairių priežasčių, įskaitant ir sunkias ligas. Marija Chupinina prieš 23 metus pagimdė sūnų. Janas į šį pasaulį atėjo turėdamas autizmo formą – Aspergerio sindromą. Nuo to laiko jaunos merginos Marijos gyvenimas smarkiai pasikeitė, nes vaikui reikėjo ypatingos priežiūros ir gydymo.

Trečdalis nuo karo į Lietuvą bėgusių ukrainiečių vis dar gyvena lietuvių suteiktuose būstuose, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro tyrimas. Apklausos metu vis dar gyvenantys lietuvių būstuose nurodė 35 proc. respondentų. Tyrimas taip pat rodo, kad beveik 40 proc. lietuvių prasidėjus karui ukrainiečius į savo būstą priėmė 2-6 mėnesių laikotarpiui. 17 proc. apklaustųjų karo pabėgėlius apgyvendino 6-12 mėnesių laikotarpiui, 9 proc.

Lietuva nuo pirmųjų karo dienų palaiko ir remia Ukrainą ir jos žmones, kuriems teko išvykti iš savo šalies. Įmonės ir įstaigos įdarbino nemažai ukrainiečių, jie dirba prekybos tinklų parduotuvėse, maitinimo įstaigose, viešbučiuose, logistikos centruose, švietimo, sveikatos įstaigose, vaistinėse. Dalis jų yra salės darbuotojai, vairuotojai, pagalbiniai darbininkai, kuriems bendrauti su klientas tenka minimaliai.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pažadėjo skirti 560 mln. eurų, kad padėtų Sirijos kaimyninėms šalims padengti išlaidas, susijusias su Sirijos gyventojų, perkeltų dėl daugelį metų šalyje vykstančio konflikto, priėmimu. „Deja, per pastaruosius metus padaryta labai nedidelė pažanga, siekiant išspręsti Sirijos konfliktą“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, paskelbęs apie įsipareigojimą tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje Briuselyje.

Nuo karo pabėgusių ir Lietuvoje jau įsidarbinti spėjusių ukrainiečių nenoras mokytis lietuvių kalbos jau tampa galvos skausmu valstybinėms institucijoms ir politikams. Net 9 iš 10-ies Lietuvoje įsidarbinusių ukrainiečių mūsų kalbos mokytis nenori, nors ją mokėti įpareigoja seniai galiojantis Vyriausybės nutarimas.