klimato krizė

Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis šeštadienį paskelbė, kad kovai su klimato kaitos padariniais bus papildomai skirta 300 mln. eurų.  Anot premjero, dėl klimato kaitos šalis susiduria su itin rimta krize. K. Micotokis kalbėjo tuo metu, kai šios savaitės potvynių centrinėje Graikijoje aukų skaičius pasiekė 17, tarp jų – du austrų turistai. „Graikija susiduria su karu taikos metu“, – nurodė premjeras.

Netrukus norintiems įvažiuoti į Kauno senamiestį gali tekti susimokėti. Laikinojoje sostinėje jau sumontuotos kameros, kurios nustatys automobilio pagaminimo metus, naudojamą kuro tipą ir į aplinką išmetamą taršą. Visgi Kauno valdžios atstovai negali pasakyti, nei kiek teks teršėjams mokėti, nei kada sistema pradės veikti pilnu pajėgumu. Kiti miestai Kauno pavyzdžiu sekti neskuba, nors Vilniuje panašaus tipo kameros taip pat jau yra įrengtos.

Karščio bangos Europoje – tik vienas klimato krizės padarinių, kurį akivaizdžiai jaučiame pastaraisiais metais. Nors teisingų iniciatyvų, norint stabdyti klimato krizę, galime matyti tiek iš gyventojų, tiek iš verslo, tiek iš valdžios, ekspertų teigimu, juodžiausias scenarijus mūsų planetai pildosi daug greičiau, nei to norėtume. „Jeigu jūs pasiimsite tarptautines ataskaitas apie klimato kaitą, ten yra visiškai pesimistinės nuotaikos.

Nors dažnai, kai kalbame apie klimato krizę, kaip didžiausius Lietuvos skaudulius įvardijame automobilių taršą ar atliekas, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės teigimu, daugiausia problemų – žemės ūkyje. Deja, gerų žinių, kad situacija keistųsi į gerą, nėra.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį paragino pasaulio jaunimą sutelkti dėmesį į rūpinimąsi planeta ir kovą su klimato kaita, kviesdamas kurti integralią ekologiją, aplinkosaugą sujungiančią su skurdo ir kitų socialinių problemų pažabojimu. 86-erių Pranciškus aplinkos apsaugą laiko vienu iš savo popiežiavimo prioritetų.

Iš Europos Sąjungos – pastabos Lietuvai dėl įgyvendinamų pokyčių aplinkosaugos ir kovos su klimato krize srityje. Pirštu bedama ir į elektromobilių infrastruktūrą, ir į nesugebėjimą iškomunikuoti, kodėl keliami akcizai gyventojams, ir į situaciją dėl sąvartynų. Nors Lietuva net penkis kartus padidino sąvartynų mokestį, Europos biurokratai sako – to neužtenka.

Pasaulyje 75 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama miestuose. Lietuvos savivaldybės stengiasi eiti žalumo link, tačiau ne visada sulaukia gyventojų pritarimo, kartais piktinamasi, kad atsinaujinančios energijos jėgainės yra tiesiog... negražios. Verslas skatina keisti gyventojų požiūrį ir Lietuvos miestams siūlo sprendimą, kuris pakeistų tiek transporto, tiek energetikos sektorių neatpažįstamai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikime dėl klimato kaitos dėmesys nukrypo nuo pačios kovos su klimato kaita. Ministro teigimu, daug diskusijų kelia, ar Kiniją dar galima laikyti besivystančia šalimi, nors jos ekonomika yra antra pasaulyje, o pati Kinija yra didžiausia pasaulio teršėja. Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes S. Gentvilas išskyrė Klaipėdos uostą, kuris gali tapti žaliojo vandenilio vartais į Europą.

Europa siekia iki 2050 m. siekia tapti klimatui neutraliu žemynu, tačiau šimtas miestų tą tikslą ketina pasiekti daug greičiau – iki 2030 m. Tarp jų ir du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė. Per aštuonerius metus tapti aplinkai absoliučiai nežalingais miestais yra nemenkas iššūkis, tačiau Europos Sąjunga pasirengusi ir pati skirti milijonus eurų, ir padėti pritraukti investicijas.