l. klimka

Panašu, kad prasidėjusi žiema gali džiuginti ilgokai. Pagal tai, kad šv. Martynas (lapkričio 11 d.) buvo švelnus, balos neužšalusios, sakoma, kad Kalėdos būna baltos. Bet dar galime sulaukti atšilimo, o paskui tikriausiai vėl ateis banga su sniegeliu ir šaltuku. Tokią žiemą ir artėjančias šventes mums spėja etnologas, profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka. Reikia stebėti zuikių pėdutes sniege „Gruodžio pradžioje sniegas nėra naujiena. Sakydavo, kad šv.

Veikiausiai retas mūsų žino, kad pagal vieną gruodžio dieną galima numatyti, koks oras bus kiekvieną kitų metų mėnesį. Kaip juokauja etnologai, tai puikus būdas susiplanuoti sau atostogas, nes žinosite, kuris mėnuo bus lietingas, o kuris – itin saulėtas. Senovės lietuviai orą atidžiai stebėti imdavo nuo gruodžio 13 d., dar vadinamos Šviesos diena arba Šv. Liucijos diena.

Liepos 10-oji – ypatinga diena, po kurios galima prognozuoti, kokius orus matysime likusią vasarą – nesibaigiantį lietų ar alinančią sausrą. Bent taip byloja liaudies išmintis, kur ši diena vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena. Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo iš septynių žvaigždžių sudarytas Sietynas. Būtent šios žvaigždės, ko gero, ir vadinamos broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.

Šiandien yra 40-ies paukščių diena, manoma, kad būtent dabar parskrenda dauguma žiemoti į šiltesnius kraštus išskridusių paukščių. Pagal šios dienos orus būdavo spėta, kokie jie bus ateityje. Gali šalti 40 parų. „Jei tądien pašąla, tai šals dar 40 parų (ir atvirkščiai). Tiesa, šios dienos pažymėjimas nėra populiarus lietuvių liaudiškoje tradicijoje; diena populiaresnė rytų slavų tradicijose, kur siejama ir su "pavasario šaukimu", pavasario pradžia“,– kalbėjo Dalia Senvaitytė.

Visiems sušalusiems ir spėliojantiems, kada ateis bobų vasara, specialistai jau turi atsakymą. Bet sako, kad šio savaitgalio tokiu vardu vadinti dar negalima, tai tik apšilimas prieš ilgiau trunkantį ir dar šiltesnio oro pliūpsnį, kuris apims visą Lietuvą. 1985 metais saule žmonės galėjo mėgautis ilgai. Na, bent jau kybartiškiai. Jų krašte prieš 33-ejus metus dieną kaip šiandien – spalio penktąją – kaitino 26 laipsniai šilumos. O tokia temperatūra iki šiol laikoma spalio šilumos rekordu.

Liepos 10-oji mūsų senoliams buvo viena svarbiausių liepos dienų. Tai septynių brolių miegančių diena. Pagal šios dienos orus jie spręsdavo kokia bus likusi vasara ir kada baigsis lietus. Mums – susitaikiusiems su lietuviškos vasaros tikrove, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į liepos 10 dieną. Jei lyja – tikėtina, kad lis dar ilgai. „Liepos 10-oji tradiciniame kalendoriuje vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena.

Kovo 20-ąją yra fiksuojamas pavasario laikas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose. Tai mums praneša apie prasidėjusį pavasarį. Būtent šiomis dienomis mūsų visoje planetoje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Nuo pavasario lygiadienio šiauriniame pusrutulyje naktis tampa trumpesnė už dieną, o pietiniame – diena trunka trumpiau už naktį. Kaip pasakoja etnologas Libertas Klimka, šiandien diena įgaus penkių minučių pranašumą prieš nakties laiką.

Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai“ sveikina su gražiausiomis metų šventėmis ir kviečia nepamiršti autentiškų lietuviškų tradicijų, ilgus metus puoselėjamų prie Kūčių stalo. Kūčios – viena gražiausių šeimos švenčių Lietuvoje. Kūčių vakarienės metu įprastai vaišinamasi patiekalais, turinčiais simbolinę prasmę, o vakaro užsiėmimai neapsieina be burtų bei apeigų. Ne veltui sakoma, kad žiemos šventės – tai stebuklų metas.

Vasariui įsibėgėjus švenčiame žiemos išvarymo šventę – Užgavėnes. Tačiau ar teko girdėti, kad senovėje lietuviai minėdavo žiemos sutiktuves? LT100 kviečia prisiminti tradicijas ir džiugiai pasitikti artėjančią žiemą minint Baltojo oželio šventę. Lapkričio 11 d. švenčiama šv. Martyno diena. Profesoriaus Liberto Klimkos teigimu, iš šios dienos orų būdavo spėjama žiemos pradžia. Senoliai sakydavo – „Jei per Martyną žąsis ant vandens, per Kalėdas bus ant ledo.