le pen

Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku (18 val. Lietuvos laiku) siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Sekmadienio vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture siekė 26,4 proc. – buvo beveik dviem procentiniais punktais mažesnis nei 2017 metų antrajame prezidento rinkimų ture tuo pačiu metu, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Tačiau rinkėjų aktyvumas yra didesnis nei balandžio 10 dieną vidurdienį fiksuoti 25,5 procento.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Balsavimas vyksta po įnirtingos kampanijos, per kurią Prancūzijos kraštutiniai dešinieji labiausiai priartėjo prie valdžios.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį paragino Prancūzijos rinkėjus palaikyti dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną šį savaitgalį vyksiančiuose rinkimuose ir apkaltino jo kraštutinių dešiniųjų oponentės Marine Le Pen partiją korupcija ir ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Suprantu situacijos ironiją: rusas politinis kalinys kreipiasi į Prancūzijos rinkėjus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo varžovė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen ruošiasi dvi savaites truksiančiai sudėtingai kampanijai, jiems patekus į prezidento rinkimų antrąjį turą, kuris žada būti kur kas įtemptesnis nei ankstesnė jų dvikova, įvykusi prieš penkerius metus. Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsų sekmadienį vykusiame pirmajame ture, prognozės rodo, kad E. Macronas surinks 28–29 proc., o M. Le Pen – 22–24 proc. balsų.

Prancūzijoje – prezidento rinkimų intriga, kurios baigties laukia visa Europa. Dar neseniai apklausose užtikrintai pirmavęs dabartinis šalies vadovas Emanuelis Macronas prieš pat pirmąjį turą savo pranašumą išbarstė, tad kaip niekad gerus šansus rinkimuose įgavo Putino simpatikė, kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen. Remiantis naujausiomis apklausomis, pirmąjį turą laimi dabartinis prezidentas.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen mažina atsilikimą nuo prezidento Emmanuelio Macrono prieš galimą jų dvikovą kitą mėnesį vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, rodo dvi naujos viešosios nuomonės apklausos. E. Macronas seniai laikomas aiškiu favoritu rinkimuose, kurių du turai vyks balandžio 10-ąją ir 24-ąją. Prezidento darbas sprendžiant diplomatinę krizę, išprovokuotą Rusijos agresijos prieš Ukrainą, dar padidino jo šansus laimėti.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen partija per sekmadienį įvykusį pirmąjį šalies regioninių rinkimų turą, pasižymėjusį mažu rinkėjų aktyvumu, pasirodė prasčiau nei tikėtasi. Prognozės rodo, kad šį rinkimų ratą laimėjo centro dešinės Respublikonų partija, o M. Le Pen Nacionalinis sambūris (RN) pasirodė prasčiau nei buvo galima tikėtis atsižvelgiant į praėjusią savaitę atliktas rinkėjų apklausas.

Prieš 20 metų Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Nuo tol jis vadovauja šiai šaliai nuolat demonstruodamas didžiules ambicijas. Tiesa, susimokėti už tai skaudžią kainą tenka jos gyventojams. Vladimirą Putiną prieš 20 metų B. Jelcinas pristatė kaip Rusijai būtinų reformų garantą. Jau po pirmųjų kelių valdymo metų reformų ir valdžios uzurpavimo santykis pradėjo stipriai keistis pirmųjų nenaudai.