LGBTIQ

LGBTIQ simboliu laikomos vaivorykštės spalvų vėliavą sostinėje šeštadienį padegusiam vyrui gresia atsakomybė už neapykantos skatinimą ir diskriminacijos kurstymą dėl seksualinės orientacijos. Kaip skelbia policija, 1977-asiais gimęs vyras sulaikytas ir apklaustas po to, kai šeštadienį, apie 16 val. 55 min. Vilniuje, Gedimino prospekte vykstant LGBTIQ eitynėms degiu skysčiu apipylė ir padegė prie savadarbio stovo pritvirtintą šios bendruomenės vėliavą.

Tarptautinės teisių gynimo grupės ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad trečdalyje pasaulio šalių tos pačios lyties asmenų lytiniai santykiai vis dar laikomi nusikalstamais.  Tarptautinės lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų asociacijos (ILGA) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad 62 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių yra priėmusios įstatymus, kuriais baudžiama už savanoriškus tos pačios lyties asmenų lytinius santykius.

Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl trukdymo LGBTIQ  mitingui šalia Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniuje, nenustačiusi, kad šie veiksmai galėtų būti vertinami kaip įžūlus elgesys. Vis dėlto prokurorai perdavė tyrimo medžiagą policijai, kuri toliau aiškinsis šį incidentą. Kelios dešimtys LBGTIQ bendruomenės atstovų pernai rugsėjį protestavo prieš diskriminacinio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatą, kuria remiantis ne kartą buvo apribota su LGBTIQ bendruomene susijusi informacija.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį priėmė nagrinėti Vyriausybės prašymą dėl įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Ministrų kabinetas į KT kreipėsi praėjusią savaitę. Toks sprendimas priimtas reaguojant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti Teisingumo ministerijos siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Šitaip ministerija reaguoja į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2023-iųjų pradžioje paskelbtą sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Rusijos žiniasklaida ir teisių gynimo grupės pranešė apie pirmuosius viešai žinomus atvejus, kai Rusijos valdžia nubaudė žmones pagal teismo sprendimą, kuriuo LGBTIQ aktyvizmas uždraustas kaip ekstremizmas. Lapkričio mėnesį Aukščiausiasis Teismas uždraudė Rusijoje veikiantį „Tarptautinį LGBT visuomeninį judėjimą“, kurį vyriausybė pavadino ekstremistine organizacija.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį ketina pradėti nagrinėti LGBTIQ atstovų niekinimu kaltinamo buvusio Seimo nario Petro Gražulio bylą. P. Gražulis kaltinamas tuo, kad 2022 metų gegužės 26 dieną po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertintini kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.

Šiemet trisdešimtmetį šventusios nacionalinės LGBTI teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pokyčiai LGBTIQ srityje kelią į politinę darbotvarkę skinasi sunkiai: „Vilčių Lietuvai atkūrus nepriklausomybę LGBTIQ bendruomenė turėjo tikrai daug ir tikėjome, kad pokyčiai ateis greitai Lietuvai siekiant tapti Europos Tarybos, Europos Sąjungos (ES) ir kitų tarptautinių mechanizmų nare.

Teisingumo ministerija inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. „Šiandien Teisingumo ministerija pateiks institucijoms derinti Vyriausybės nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą“, – BNS trečiadienį sakė ministrė Ewelina Dobrowolska.