lietuvos kinas

Kur dėti dešimtis tūkstančių dėžučių su senomis kino juostomis? Šią dilemą šiuo metu sprendžia kultūros ministerijai priklausanti bendrovė „Lietuvos kinas.“ Vyriausybei nusprendus likviduoti šią įstaigą, vertingiausios lietuviškų filmų juostos atsidūrė centriniame valstybiniame archyve, tačiau tūkstančiai vertingų užsienietiškų senų filmų liko užmarštyje. „Lietuvos kino“ atstovai bijo, kad unikalias juostas teks atiduoti užsienio archyvams arba išmesti.

Likviduojamas „Lietuvos kinas“ siūlo naujai kuriamai nacionalinei filmotekai suteikti archyvo funkciją, o pačią įstaigą įkurti įmonei priklausančiose „Ozo kino salės“ patalpose. Pasak „Lietuvos kino“ vadovo Arūno Stoškaus, tokia idėja kilo „iš ūkiškumo“, įvertinus sukauptą archyvą ir turimą infrastruktūrą.

Kino industrija Lietuvoje tapo bejėgė konkuruoti tarptautinėje rinkoje dėl užsienio projektų ir tik priimtos mokestinės paskatos padėtų pritraukti užsienio investicijas į Lietuvą, teigia Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė Rasa Miškinytė.

Šarūnas Bartas – ko gero žymiausias pasaulyje šiuolaikinis lietuvių kino režisierius. Jis yra iš tų, kuriuos vadina kultinėmis figūromis – kinomanai jį dievina arba nekenčia, vieni jo filmus žiūri tarsi sapnuotų sapną, kiti pabėga iš salės po penkių minučių. Jis dėl to nesuka sau galvos. Jis sako, kad kinas mums padeda dalintis jausmais. Jis tiki įkvėpimu, tačiau netiki atsitiktinumu. Ir už viską, kas vyksta jo filmuose, prisiima visišką atsakomybę.

„Lietuvoje kinas yra podukros vietoje. Na, ji nei šiokia, nei tokia, plokščiapadė, liaudiškai tariant. Tad tegul varo į Angliją, nėr ko čia dykai duoną ėsti ir dar loti. Toks požiūris į podukrą", ‒ atsidūsta režisierius Audrius Juzėnas, kalbinamas „Respublikos“ žurnalistų. ‒ Koks yra dabartinis lietuvių kinas? Ar jis įdomus žiūrovams? ‒ Margu jo nepavadinsi. Retas eksponatas ir be plunksnų. Bėga pats nuo savęs ir nuo žiūrovų. Trumpai tariant ‒ bėglys. Supraskite kaip norite.

Bendrovę „Lietuvos kinas“ rengiamasi likviduoti, kuriant naują įstaigą ‒ Lietuvos kino institutą. Tai patvirtino kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Seime vykusioje Vyriausybės valandoje atsakydamas į klausimą dėl UAB „Lietuvos kinas“ likimo.

Kovo 24-27 d. Frankfurte vykstančiame kino festivalyje „Lichter“ bus demonstruojami Gyčio Lukšo, Audriaus Stonio, Jono Meko, Šarūno Barto filmai. „Lichter“ arba „Šviesos“ yra gana jaunas festivalis, skirtas Frankfurto ir Reino-Maino regionui. Jo tikslas – supažindinti regiono žiūrovus su filmų kūrimu bei suburti filmo kūrėjų ir žiūrovų bendruomenę. Festivalis startavo 2008 metų kovą. Nuo tol jis rengiamas kasmet.

Bendrovės „Lietuvos kinas", kurios pagrindinė akcininkė yra Kultūros ministerija, pradėtas vykdyti turto išpardavimas turėtų būti pristabdytas, mano kultūros ministras. Trečiadienį susitikę su įvairių kino gildijų atstovais, ministerijos darbuotojai aptarė bendrovės „Lietuvos kinas" funkcionavimą.

Vilniuje per atkurtos nepriklausomybės periodą netekome nemažai kultūros objektų. 2000 m. lapkričio 16 d. A. Zuoko pasirašytu Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 88 ,,Lietuvos" kino teatras įtrauktas į papildomą privatizuojamų objektų sąrašą. 2005 m. – ,,Lietuvos" kino teatras įtrauktas į Lietuvos paraišką, Vilniui siekiant 2009-ųjų Europos kultūros sostinės vardo – nepaisant to, kad tuo metu jau buvo privatizuotas.