nevaisingumas

XXI amžiaus rykšte vadinamas nevaisingumas vis labiau įsišaknija šeimose, svajojančiose susilaukti vaikelio. Kaip sako gydytoja Regina Žukauskienė, Lietuvoje vis dar sklando nemažai su nevaisingumu susijusių mitų, todėl ji pasiruošusi juos išsklaidyti ir tiksliai paaiškinti, ką turi žinoti abu partneriai, planuojantys šeimos pagausėjimą:  „Tapti ir būti tėvais – didelė atsakomybė, todėl nuo pirmo etapo tiek vyras, tiek moteris turi lygiaverčiai rūpintis savo fizine ir reprodukcine sveikat...

Ingrida šiandien sūpuoja sūnelį Marką ant rankų, tačiau jai teko patirti, kaip kartais svajonės susilaukti vaikų dūžta į šipulius ir tampa sunkia, alinančia, beprotiškų pastangų, resursų, tikėjimo reikalaujančia kelione – nevaisingumas.  „Tėvai paprastai“ studijoje šį kartą vieši sudėtingą nevaisingumo kelionę įveikusi mama Ingrida Paleckė ir gydytoja akušerė ginekologė Brigita Vaigauskaitė-Mažeikienė.

Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesnio amžiaus.  Lietuvoje yra 153 000 žmonių, susiduriančių su sunkesnėmis ar lengvesnėmis nevaisingumo problemomis.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugų apmokėjimas – didelė finansinė parama poroms, siekiančioms susilaukti kūdikio. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ligonių kasos šias paslaugas ir reikalingus vaistus kompensuoja jau septynerius metus. Per šį laikotarpį dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų į gydytojus kreipėsi daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tam prireikė 17,5 mln. eurų PSDF lėšų.

Statistika negailestinga – su nevaisingumo problemomis susiduria net kas 6–7 pora. To priežasčių ir pagalbos būdų – ne vienas, tačiau pagrindinį patarimą gydytojai turi vieną – neatidėlioti vaikų gimdymo artėjant 40-mečiui, mat tuomet pastoti net pagalbiniu būdu tikimybė mažėja. Skaičiuojama, kad pasaulyje kaip ir Lietuvoje apie 15 proc. visų vaisingo amžiaus porų negali natūraliu būdu susilaukti vaikų. „Kitaip sakant, kas šešta septinta pora susiduria su problema, kad negali patys pastoti.

„Išklausiau Renatos Šakalytės pokalbį su Indre Burlinskaite ir noriu šiai nuostabiai, stipriai moteriai žemai nusilenkti, kad ji turi drąsos kalbėti apie dalykus, apie kuriuos daugelis tyli“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi kaunietė Neringa. Leisiu sau pasakyti, kad Indrė yra išskirtinės stiprybės žmogus. Taip atvirai kalbėti apie ligą pasiryžta nedaugelis, pripažinkim, kad šia tema atvirauti, greičiausiai, nėra itin lengva.

Moterų policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – svarbi šiuolaikinės visuomenės sveikatos problema, dažnu atveju tai yra ir moterų nevaisingumo priežastis. Mokslinių tyrimų duomenimis, 38 proc. moterų, negalinčių susilaukti kūdikio, turi ovuliacijos sutrikimų, kurie net 80 proc. atvejų susiję su PKS. Plačiau apie šios ligos diagnostiką bei gydymą pranešime spaudai pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja akušerė ginekologė nevaisingumo gydymo ekspertė Geda Holcmann.

Slenkantys plaukai, nerimas, svorio pokyčiai – skydliaukės hormonų disbalanso pranašais gali tapti simptomai, kuriuos dažnai priskiriame tiesiog nuovargiui ar pakitusiai mitybai, tačiau skydliaukė daro didelę įtaką bendrai organizmo būklei, o jos sutrikimai gali lemti nemalonius pojūčius ir net rimtas komplikacijas.