paspirtukai

Vilniuje pernai išaugo skaičius besikreipiančių dėl traumų po kelionės elektriniu paspirtuku, bet nustatyta mažiau sunkių sužeidimų. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktoriaus Daliaus Matkevičiaus, tai matyti palyginus 2022 ir 2023 metų skaičius ir pacientus, kurie kreipiasi dėl visų su elektriniais paspirtukais susijusių traumų. „Tie skaičiai 2022 metais buvo 2100 atvejų, 2023 metais – 2362 atvejai“, – spaudos konferencijoje Seime anksčiau kalbėjo D. Matkevičius.

Vilniaus savivaldybė numato įkurti specialiai elektriniams paspirtukams skirtas stovėjimo vietas kituose, ne tik miesto centro rajonuose. Nuo pernai rugpjūčio pabaigos specialios stovėjimo vietos buvo išdėstytos keturiuose miesto rajonuose: Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio, Užupio ir Šnipiškių.

Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti ir girdėti, kaip paspirtuku važiuojantis vyras vaizdingiausiais rusiškais keiksmažodžiais iškolioja jo kelyje pasitaikiusią automobilio vairuotoją, jai grasina. Mat moteris įsukdama į aikštelę, nesuprato, kad ten yra dviračių takas, ir pažeidė taisykles. Pasirodo, grasintojas – Elektrėnų policijos komisariato reagavimo skyriaus viršininkas. Susisiekus su policininku, jis teigė, kad keikėsi apimtas emocijų ir dabar dėl to gailisi.

Parlamente – siūlymas įpareigoti paspirtukininkus bei kitus elektra varomo transporto vairuotojus privalomai dėvėti šalmus. Anot parlamentarų, lietuviai vis dar nemoka atsakingai vairuoti paspirtukų, riedžių, kito panašaus transporto.  Važiuodami viršija greitį, atsitrenkia į stulpus, mašinas, praeivius, ir taip žaloja save bei kitus. Tad medikams tenka gydyti sunkias traumas – veido, žandikaulio, ar atvirus kitų kaulų lūžius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Parlamente – siūlymas įpareigoti visus paspirtukų bei kito elektra varomo transporto vairuotojus visada dėvėti šalmus. Parlamentarai sako, kad lietuviai vis dar nemoka atsakingai vairuoti paspirtukų, riedžių, kito panašaus transporto – viršija greitį, trankosi į stulpus, mašinas, praeivius ir taip žaloja save bei kitus. Tai patvirtina medikai – jiems tenka gydyti ir ypač sunkias paspirtukininkų traumas – veido, žandikaulio ar atvirus kitų kaulų lūžius.

Atšilus orams, kaip ir kasmet, prasideda dviračių, paspirtukų, riedlenčių ir kitų susisiekimo priemonių sezonas. Vis tik jų vairuotojai turi nepamiršti, kad irgi privalo laikytis atitinkamų Kelių eismo taisyklių (KET). Be kita ko, jie negali vairuoti apsvaigę. Už įvairius taisyklių pažeidimus dviračių ir paspirtukų vairuotojams gali tekti susimokėti 10–140 eurų baudas. O už neblaivumą, priklausomai nuo promilių ir pasekmių, baudoms gali tekti pakloti net ir 230 eurų.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspirtukų naudotojai jau kelis metus nukenčia dėl galvos ir galūnių traumų.

Trečiadienį Seime rengiamoje spaudos konferencijoje bus aptartas šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas. Konferencijos organizatorius, Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad priimti sprendimai situaciją gatvėse tik pablogino. „Už šį klausimą atsakinga Susisiekimo ministerija demonstravo neveiksnumą, neslėpė savo palankumo elektrinių paspirtukų nuomos verslui.

Skubios pagalbos skyriuje dirbanti ir su paspirtukininkų traumomis susidurianti gydytoja sako, kad elektrinis paspirtukas nėra blogis – tereikia saugiai juo naudotis: būtinai dėvėti šalmą ir nevairuoti išgėrus. Balandžio 6-ąją, Saugaus eismo dieną, Kaunas paminėjo surengdamas parodą apie nelaimingų atsitikimų su paspirtukais pasekmes. Parodos autorius – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos.