piliakalnis

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija kreipiasi į lietuvius, lankančius Kačėniškės piliakalnį – pasirinkimas lipti ne laiptais, o trumpinti kelią iki automobilių stovėjimo aikštelės kenkia piliakalniui. Socialiniuose tinkluose Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pranešė, kad vaikštant piliakalnių šlaitais, padaromi pažeidimai, kurie gali turėti liūdnas pasekmes.

Kikboksininkas iš Kauno, sporto pasaulyje vadinamas net Maiku Taisonu, mirusį savo augintinį, maltos bišono veislės šunį, nutarė palaidoti ne bet kaip, o ant saugomo Dzūkijos piliakalnio. Sako, taip mylėjo, kad norėjo kuo garbingesnių laidotuvių. Tačiau dabar turės jį išsikasti ir susimokėti baudą, mat augintinį užkasė su „čipu“, pagal kurį veterinarijos specialistai jį ir atsekė. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kultūros ministras Simonas Kairys valstybės saugomais objektais paskelbė Dirmiškių piliakalnį su gyvenviete Alytaus rajone. Jiems suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo. Pagal ministro įsakymą, piliakalnis ir gyvenvietė saugomi moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui, jo vertingąsias savybes sudaro archeologinis, kraštovaizdžio ir mitologinis pobūdis. Dirmiškių piliakalnis yra bevardžio upelio kairiajame krante, aukštesnėje vietoje. Jis datuojamas I tūkst.

Sutvarkyta Birštono piliakalnio infrastruktūra: įrengti laiptai, tilteliai, apžvalgos aikštelės, ketvirtadienį pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Taip pat sutvirtintos ir užlygintos įgriuvos, nuošliaužos ir šlaitai, padaryti sanitariniai kirtimai, suremontuotas vakariniame piliakalnio pakraštyje esantis žvyro dangos takas, į piliakalnį vedantys laiptai, atnaujinta dalies kelių danga. Papėdėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nauji dviračių stovai.

Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos istorijos ir archeologijos instituto archeologų komanda kasinėjimų Kukuliškių piliakalnyje metu aptiko didžiausią iki šiol sėklų kolekciją Lietuvoje, pirmadienį pranešė universitetas. „Per kasinėjimus rasta sėklų kolekcija yra didžiausia Lietuvoje. Turime per 30 tūkst.

Pavojus iškilo Kernavės piliakalniams. Vieną piliakalnį sudarkė dvi didžiulės žemių nuošliaužos. Kitą sueižėjo pavojingi įtrūkimai. Kernavės rezervato vadovybė skubiai tariasi, kaip gelbėti UNESCO sąraše esančius piliakalnius. O geologijos tarnyba priekaištauja, kad jau prieš metus buvo įspėjusi apie gresiantį pavojų. Pavojus iškilo UNESCO paveldo sąraše esantiems Kernavės piliakalniams. Dvi žemių nuošliaužos sudarkė Gedimino sosto piliakalnį.

Slenka vieno iš Kernavės piliakalnių šlaitai, įspėja Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovas Ramojus Kraujelis. Pasak jo, prasidėjus atlydžiui ir staiga ištirpus daugiau nei metro storio sniego sluoksniui bei įmirkus gruntui, vakariniame Mindaugo sosto piliakalnio šlaite penktadienį pastebėtos maždaug 5 metrų pločio ir apie 15-18 metrų ilgio dviejų nuošliaužų juostos. Įtrūkimų gylis – apie metras.

Sensacingas radinys – Zarasų rajone ant Mineikiškių piliakalnio archeologai aptikto net 3 tūkstančiai metų senumo gyvenvietės pėdsakus. Komanda džiaugiasi neįkainojamais ir labai vertingais vėlyvojo bronzos amžiaus radiniais ir atradimais. „Buvo trys eilės kuolaviečių sustatytos ir mes žinome, kad pastatai maždaug į tą pusę koncentravosi“, – po kruopščių daugiau kaip mėnesį trukusių kasinėjimų gynybinę tvorą aptikę archeologai tiesiog netveria džiaugsmu.

Mineikiškių piliakalnyje, esančiame netoli Zarasų, archeologai atrado prieš maždaug 3 tūkst. metų šioje vietoje buvusią vėlyvojo bronzos amžiaus gyvenvietę. Kaip BNS sakė archeologė, mokslinio projekto vadovė Agnė Čivilytė, unikalu tai, jog archeologams pavyko atrasti „labai tiksliai išstatytų medinių konstrukcijų liekanų“. „Tai – stulpavietės, kuolavietės, kurios išstatytos taip, tarsi tarsi liniuote būtų nubrėžta.