referendumas

Sekmadienį antrą kartą rengtam ir nepavykusiam referendumui dėl dvigubos pilietybės, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisas. Jos teigimu, nors referendumas ir nebuvo sėkmingas, daugiau nei milijonas jam pritarusių Lietuvos piliečių rodo, kad šiam klausimui visuomenė pritaria. Todėl, teigia politikė, reikia ieškoti kitų sprendimų, kaip keisti situaciją.

Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui labiausiai pritaria Neringos, Pagėgių, Birštono ir Druskininkų gyventojai. Tuo tarpu daugiausia skeptikų šiuo klausimu yra Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose. Tai rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminarūs sekmadienį vykusio nesekmę patyrusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo rezultatai.   Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 80,58 proc. Neringos, 78,30 proc. Pagėgių rinkėjų.

Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavimo rezultatus, trečią kartą referendumo nebeorganizuotų. Pasak jos, bent jau artimiausiu metu to daryti, veikiausiai, niekas nesiims. „Labai gaila, apmaudu ir širdis skauda, bet tenka pripažinti faktą, kurio naktį nenorėjau pripažinti“, – Eltai sakė D. Asanavičiūtė.

Po penkerių metų surengtas antrasis bandymas pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas. Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.

Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė kviečia gyventojus sekmadienį balsuoti referendume ir palaikyti Konstitucijos keitimo formuluotę dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui, policija stiprina pasirengimą – žada atidžiau stebėti viešąją erdvę, rinkimų dieną budės ir gausesnės uniformuotų bei neuniformuotų pareigūnų pajėgos. Kaip skelbia Policijos departamentas, penktadienį pasirengimą rinkimams, veiksmų koordinavimą ir konkrečias saugumo priemones aptarė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė.

Šis šeštadienis yra paskutinė diena, kai kandidatai ir juos palaikantys rėmėjai gali agituoti prieš sekmadienį vyksiančius prezidento rinkimus. Kaip primena Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis įgalios sekmadienio naktį – 00.00 val. – ir tęsis iki 20 val. vakaro, tai yra balsavimo rinkimų dienos pabaigos. VRK pabrėžia, kad gegužės 12 dieną 00.00–20.00 val.

Šeštadienį Lietuvoje baigiasi balsavimas namuose renkant prezidentą ir referendume išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jis prasidėjo penktadienį. Balsuoti namuose turi teisę rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš viso tokią teisę turi beveik 597 tūkst. rinkėjų. 91 tūkst. iš jų išreiškė pageidavimą balsuoti namuose.

Lietuvoje vykstant referendumui dėl dvigubos pilietybės, premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad reikėtų mažinti referendumo kartelę, norint, kad jis įvyktų. „Tada, kai nepataikai į krepšį, ar reikia nuleisti krepšį žemiau, kad būtų lengviau pataikyti? Man atrodo, kad ta kartelė referendumo yra tokia aukšta dėl gerų priežasčių. Pats referendumas kaip institutas neturėtų būti devalvuotas“, – penktadienį radijui „Znad Wilii“ teigė premjerė.