saulės jėgainė

Lietuva pastaraisiais metais padarė didžiausią pažangą Baltijos jūros regione pagal saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų plėtrą – ji augo beveik dukart, pranešė energetikos grupė „Ignitis“, remdamasis Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių (ETSO) platformos duomenimis. Anot „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovo Eugenijaus Šegurovo, tai lėmė aplinkybė, kad šalyje nėra išvystytos iškastinio kuro energetikos. „Šiuo metu jau beveik 70 proc.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Vyriausybės nutarimas dėl komercinių saulės parkų plėtros prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, Seimas jo nuostatas perkėlė į įstatymą, kartu nustatydamas naujas saulės ir vėjo energetikos reguliavimo taisykles.  Už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas antradienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 30 susilaikė.

Per du mėnesius gautos 182 mažų įmonių, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijų paraiškos įsirengti 12 megavatų (MW) galios saulės elektrines. Prašoma subsidijų suma siekia apie 4 mln. eurų, trečiadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Šia iniciatyva suteikta nauja galimybė gauti investicinę paramą AIE bendrijoms, kartu siekiant pagyvinti šių bendrijų steigimą ir veiklą.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar pernai įstatymu iki 2 gigavatų (GW) apribota maksimali bendra komercinių saulės jėgainių galia nepažeidė pagrindinio šalies įstatymo. Tai jau antra tokia byla šiame teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) prašo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinti, ar pernai įstatymu iki 2 gigavatų (GW) apribota maksimali bendra komercinių saulės jėgainių galia buvo apribota nepažeidžiant pagrindinio šalies įstatymo.

Saulės ir vėjo energijos dalis visame pasaulyje suvartojamos energijos 2022 metais pasiekė rekordinius 12 proc., trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje apskaičiavo klimato ekspertų grupė, nors anglys išliko pagrindinis šaltinis energijos pasaulyje.

Septynioms Lietuvos pramonės įmonėms skirta 10 mln. eurų paramos investicijomis į saulės jėgaines. Parama skirta iš europinio Modernizavimo fondo.  Didžiausia – 2,5 mln. eurų – parama skirta naftos perdirbimo ir importo bendrovei „Orlen Lietuva“, BNS pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Švedijos koncerno „Ikea“ grupės valdomai Kazlų Rūdos medžio drožlių ir baldų gamybos įmonei „Ikea Industry Lietuva“ skirta 2,3 mln.

Prezidentūra už 1,01 mln. eurų iš Estijos bendrovės „Evecon“ įsigijo nutolusią nutolusią saulės elektrinę Biržų rajone. Elektrinė, kurios numatoma galia siekia 1 tūkst. kilovatų, bus statoma Parovėjos kaime, ja bus galima naudotis nuo 2024-ųjų kovo, teigiama Prezidentūros pranešime. Anot jo, „Evecon“ laimėjo pirkimo konkursą elektrinei įsigyti. Didžioji dalis elektrinės kainos – 794 tūkst. eurų – kompensuota panaudojus Europos Sąjungos projekto lėšas.

Į leidimus plėtoti komercinius saulės parkus pretenduoja beveik 40 reikalavimus atitikusių  įmonių. Bendra jų prašomų elektros gamybos pajėgumų galia siekia 3,83 gigavato (arba 3,83 tūkst. megavatų), tačiau siekiant neviršyti dviejų gigavatų ribos jiems pagal „Litgrid“ nurodytas sąlygas bus taikomi gamybos ribojimai Visos įmonės privalės per du mėnesis su „Litgrid“ pakeisti ketinimų protokolus dėl elektrinių plėtojimo, o to nepadarius reguliuotojas neišduos leidimo.