Portalas tv3.lt siekia apžvelgti silpnąsias visų kandidatų į prezidentus puses, kad rinkėjai galėtų išsirinkti būdami informuoti ne tik apie gerąsias politikų savybes, bet ir įvertinę jų silpnybes. Straipsnių ciklą pavadinome „Kandidatų nuodėmėmis“, o ar šios nuodėmės yra trukdis eiti prezidento pareigas – spręs Lietuvos rinkėjai.
Giedrimas Jeglinskas – NATO generalinio sekretoriaus... pavaduotojas ar asistentas?
2023 m. lapkričio 11 d. paskelbta, kad G. Jeglinskas tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu į 2024 m. prezidento rinkimus. Netrukus žurnalistai, politikai, visuomenininkai – visi, kas netingi, pradėjo kapstytis jo biografijoje. Viena detalė užkliuvo europarlamentarei Rasai Juknevičienei.
Mat G. Jeglinskas dažniausiai pristatomas kaip buvęs NATO generalinio sektretoriaus pavaduotojas organizaciniam valdymui, tačiau angliškai jo pareigos vadinosi ne deputy secretary general (liet. generalinio sektretoriaus pavaduotojas), o assistant secretary general, kas verčiant pažodžiui reikštų „generalinio sekretoriaus padėjėjas“.
„Gal mano anglų kalba per silpna, tai pagelbėkit. Deputy Secretary General ir Assistant Secretary General – tai tas pats?
Žurnalistai pas mus visur rašo ir sako, kad tas pats. Nu gal…Lietuvių kalba gal čia kalta?
Beje, abi pozicijos tikrai svarbios, smagu, kad lietuviai ten pradeda dirbti. Reikia daugiau! Bet čia ne apie tai įrašas.
P. S. Čia aš NATO ir Prezidento rinkimų kontekste“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė R. Juknevičienė.
2019 m., pranešdama apie buvusio krašto apsaugos viceministro karjeros pokyčius, Krašto apsaugos ministerija (KAM) skelbė, kad G. Jeglinskas paskirtas „NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju organizaciniam valdymui (NATO Assistant Secretary General for Executive Management)“.
„Šiose pareigose jis bus atsakingas už NATO institucinį pokyčių valdymą: žmogiškųjų išteklių politiką, biudžeto planavimą, informacines technologijas, ryšius su kitomis NATO struktūros organizacijomis (NSPA, NCIA ir kt.) bei kasdienės NATO būstinės veiklos užtikrinimą“, – teigė KAM.
Reikalas tas, kad anglų kalboje specifiniai terminai, pareigybių pavadinimai gali turėti kur kas platesnes reikšmes. NATO assistant secretary general yra asmuo, atsakingas už jam priskirtą sritį: politiką, saugumą, diplomatija ir kt. Pagal savo pareigas NATO, G. Jeglinskas buvo atsakingas už būstinės valdymą ir buvo pagrindinis generalinio sekretoriaus patarėjas viso aljanso valdymo klausimais.
Tam, kad kandidatuotų, turėjo atskleisti net savo pirkinius
Prieš politinės kampanijos pradžią G. Jeglinskas susidūrė su sunkumais kilus klausimams, ar jis tikrai gali kandidatuoti į prezidentus, jeigu iki 22 m. gyveno ne Lietuvoje.
G. Jeglinskas nuo 2019 m. spalio 19 dienos iki 2022 m. spalio 20 dienos ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo organizaciniam valdymui pareigas ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ne Lietuvoje nuo 2020 m. vasario 11 dienos iki 2022 m. spalio 30 dienos.
Lietuvos Konstitucijoje nurodoma, kad „prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip 3-ejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu“.
Demokratai „Vardan Lietuvos“ skelbė VRK sausio pradžioje pateikę G. Jeglinsko trejų metų finansines išlaidas Lietuvoje, įsitraukimo į Lietuvos politiką ir aktualijas įrodymus, taip pat teisininkės Agnės Juškėvičiūtės-Vilienės teisinės situacijos vertinimą.
Dokumentuose nurodoma, kad G. Jeglinskui einant pareigas NATO Vilniuje jis turėjo butą, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, apsipirkinėjo „Gintarinėje vaistinėje“ ir „Pinavijos kepyklėlėje“, mokėjo už telekomunikacijos paslaugas, sudarė sutartis su Lietuvoje veikiančiais bankais.
Nors G. Jeglinskas dirbo užsienyje, Lietuvoje gyveno jo žmona, vaikai bei politiko mama, kuria jis rūpinosi. Po skyrybų su sutuoktine politikas su vaikais susitikdavo ir bendraudavo bei laiką leisdavo būtent Lietuvoje. Įrodinėdamas savo buvimą mūsų valstybėje G. Jeglinskas netgi pateikė banko išlaidų išrašus: kad naudojosi pavėžėjų paslaugomis, ėjo į kiną, apmokėjo mamos išlaidas, skyrybų metu samdėsi advokatus Lietuvoje.
„Pateikti dokumentai pagrindžia, kad G. Jeglinskas atitinka Rinkimų kodekse keliamus reikalavimus kandidatui dėl sėslumo, nes su Lietuva jį sieja stiprūs ir nepertraukiami asmeniniai, socialiniai bei ekonominiai santykiai“, – teigta demokratų skelbtame pranešime.
Pateiktus duomenis išanalizavusi Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą registruoti G. Jeglinską kandidatu į prezidentus.
Giedrimo Jeglinsko biografija
G. Jeglinskas gimė 1979 m. balandžio 22 d. Kaune. Mokėsi Kauno technologijos universiteto gimnazijoje.
2003 m. įstojo į JAV sausumos pajėgų West Point karo akademiją ir tapo pirmuoju ją baigusiu lietuviu. 2005 m. Džordžtauno universitete Vašingtone įgijo nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį, 2010 m. Kolumbijos verslo mokykloje Niujorke – verslo administravimo magistro laipsnį.
2003–2008 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, 2010–2017 d. dirbo viename didžiausių JAV bankų „Citigroup“, 2017–2019 m. ėjo krašto apsaugos viceministro pareigas.
2019–2022 m. dirbo NATO štabe Brisuelyje, buvo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pavaduotojas organizaciniam valdymui. G. Jeglinskas yra pirmasis Lietuvos atstovas NATO vadovybėje nuo šalies įstojimo į aljansą 2004 m.
Nuo 2022 m. – JAV geopolitikos analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertas.
Šiuo metu G. Jeglinskas dirba organizacijoje „Emerson Collective“.
G. Jeglinskas yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas 2024 metų prezidento rinkimuose.
Kandidatas nurodo turįs turto už 125 tūkst. eurų, taip pat yra sukaupęs apie 206 tūkst. eurų santaupų bei turi 65 tūkst. eurų paskolą. Pernai jis deklaravo beveik 84 tūkst. pajamų.
G. Jeglinskas yra išsiskyręs. Turi tris sūnus.
