„Tai yra nepriimtina, kad mes, kaip jūs teisingai sakote, taikome dvigubus standartus. Mūsų pagalba Izraeliui be jokios abejonės nekonkuruoja ir neturėtų konkuruoti su mūsų dėmesiu Ukrainai“, – trečiadienį Briuselyje Lietuvos žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Aš įsivaizduoju, kad jeigu mes esame principingi ir tikrai stojame už demokratines vertybes, mes turime remti ir vieną, ir kitą, o ne skaičiuoti – šitiek atseikėjam vienam, o tiek kitam“, – pridūrė jis.
Taip prezidentas kalbėjo Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui sąjungininkus paraginus parodyti tokią pačią vienybę Ukrainos atžvilgiu, kokią Vakarai parodė po Irano atakos prieš Izraelį.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba konkrečiai užsiminė, kad Kyjivui labai praverstų toks pats skydas nuo oro atakų.
Iranas precedento neturintį dronų ir raketų smūgį Izraeliui surengė vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį. Žydų valstybė drauge su sąjungininkais numušė didžiąją dalį oro taikinių.
„Juk mūsų negebėjimas patiekti ginklų ir, pirmiausia, oro gynybos sistemų kainuoja kiekvieną dieną gyvybes“, – Briuselyje kalbėjo G. Nausėda.
„Esu įsitikinęs, kad prarandame dėmesį Ukrainai“, – sakė šalies vadovas.
V. Zelenskis jau kurį laiką ragina Vakarus siųsti į jo šalį oro gynybos sistemas, Rusijai pastarosiomis savaitėmis suintensyvinus Ukrainos apšaudymus raketomis ir dronais.
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas.
„Turime priimti sprendimus, kad užkirstume kelią (žemės ūkio produktų – BNS) importui ir pirmiausia norėčiau paraginti kolegas imtis ekonominių priemonių, papildomų tarifų, kad šis importas iš Rusijos ir Baltarusijos taptų tiesiog nekonkurencingas“, – trečiadienį Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Manau, kad turėsime (siūlymo – BNS) tekste tekstą apie ribojimą žemės ūkio produktų. (...) Esame suinteresuoti, kad išimčių būtų kiek galima mažiau“, – Lietuvos žurnalistams pridūrė šalies vadovas.
Jis tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) taip pat įdiegs platesnį griežčiau apmokestinamų žemės ūkio produktų apibrėžimą, bet, anot G. Nausėdos, „natūralu, kad kai kurios valstybės turi savo interesų, savo išlygų, ir tokiais atvejais tenka ieškoti kompromiso“.
Briuseliui balandžio pirmoje pusėje pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.
EK siūlymu, muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais kovą siūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.
Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams dabar netaikomi jokie ES importo muitai.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
