Neramią atmosferą kuria Izraelio ir islamistų judėjimo „Hamas“ karas, itin jaučiamas festivalio šeimininkėje Prancūzijoje, kur gyvena didžiausios Europoje žydų ir arabų bendruomenės. Dėl jo turėtų kilti protestų.
Renginį taip pat temdys daugiau nei dvejus metus vykstantis Rusijos karas Ukrainoje, nerimą kurstys neaiški kino ateitis ir dirbtinio intelekto (DI) augimas.
Būti pasiruošus viskam jau seniai tapo naudinga viešnagės Kanuose nuostata. Kaip ir dera tokiais neramiais laikais, filmų programoje gausu intrigos, smalsumo ir klausimų.
Iraniečių režisierių Mohammadą Rasoulofą, likus kelioms dienoms iki jo naujausio filmo „The Seed of the Sacred Fig“ debiuto Kanų konkursinėje programoje, Islamo revoliucijos teismas nuteisė aštuonerius metus kalėti.
Filmas tebėra įtrauktas į festivalio repertuarą.
Bene labiausiai laukiamas šių metų filmas yra Francis Fordo Coppolos epas „Megalopolis“.
Šis legendinis režisierius jau yra pasižymėjęs Kanų kino festivalyje – nebaigta jo juostos
„Šių dienų Apokalipsė“ (Apocalypse Now) versija daugiau nei prieš keturis dešimtmečius pelnė jam antrąją „Auksinę palmės šakelę“.
Bus paliesta net ir artėjančių JAV prezidento rinkimų tema, įvyksiant Ali Abbasi biografinio filmo „The Apprentice“, pasakojančio apie amerikiečių verslo magnato Donaldo Trumpo karjeros pradžią, premjerai.
Taip pat bus parodyti nauji Kevino Costnerio, Paolo Sorrentino, Seano Bakerio, Jorgo Lantimo ir Andreos Arnold filmai.
Laukia ir naujausios postapokaliptinės franšizės dalies „Furioza: Pašėlusio Makso saga“ premjera, grąžinanti režisierių George'ą Millerį į festivalį, prie kurio jis pirmą kartą prisilietė būdamas žiuri nariu.
„Mane tai įtraukė vien dėl to, kad tai tarsi kino stovykla, – sakė G. Milleris, kurį sužavėjo festivalyje vykstantis pasaulinis kino sambūris ir originalūs filmų pristatymai. – Iš tikrųjų tai optimalus kinas. Tą akimirką, kai jie pasakė: „Gerai, mes mielai čia parodysime šį filmą“, aš tuo noriai pasinaudojau.“
„#MeToo“ judėjimo akcentas
77-ąjį Kanų kino festivalį antradienį oficialiai atidarys prancūzų režisieriaus Quentino Dupieux komedija „The Second Act“.
Per atidarymo ceremoniją garbės „Auksinė palmės šakelė“ bus įteikta aktorei Meryl Streep.
Uždarymo ceremonijos metu ją gaus „Žvaigždžių karų“ (Star Wars) ir „Indianos Džounso“ (Indiana Jones) kūrėjas George'as Lucasas.
Daug dėmesio greičiausiai teks prancūzų režisierei ir aktorei Judith Godreche, anksčiau šiais metais pareiškusiai, kad paauglystėje prie jos seksualiai priekabiavo filmų kūrėjai Benoit Jacquot ir Jacques'as Doillon'as.
Šie kaltinimai, kuriuos B. Jacquot ir J. Doillon'as paneigė, supurtė Prancūzijos kino pasaulį.
Nors didžioji prancūzų kino industrijos dalis anksčiau nenoriai pritarė judėjimui „#MeToo“, J. Godreche išpažintis sukėlė platesnę reakciją. Ji aistringai kalbėjo apie pokyčių būtinybę Cezario apdovanojimuose, Prancūzijos „Oskarų“ atitikmenyje, ir šalies parlamento komisijai, sukurtai tirti seksualinį smurtą kino industrijoje ir kituose kultūros sektoriuose.
J. Godreche šia tema sukurtas trumpametražis filmas „Moi Aussi“ trečiadienį atidarys Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programą.
„Tikiuosi, kad būsiu išgirsta ta prasme, kad nenoriu tiesiog persekioti visus šios industrijos atstovus, – prieš festivalį sakė ji. – Aš tiesiog kovoju už tam tikrus pokyčius. Tai vadinama revoliucija.“
Tai naujausias „#MeToo“ atgarsio didžiausiame pasaulyje kino renginyje etapas po to, kai 2018 metais ant Festivalių rūmų (Palais des Festivals) laiptų 82 moterys surengė protestą, o 2019-aisiais buvo įsipareigota siekti lyčių lygybės.
Festivalis dažnai sulaukdavo kritikos, kad nekviečia daugiau moterų režisierių į konkursines programas, tačiau šiemet organizatoriai visiškai palaiko J. Godreche ir kartu ruošiasi galimybei, kad renginio metu bus daugiau seksualinio smurto aukų išsipasakojimų.
„Mano akimis, šių veidų, šių žmonių – visų šiame filme („Moi Aussi“), – buvimas suteikia jiems galimybę būti paminėtiems, – sakė moteris. – Štai dalykas apie šią vietą, kuri turi tiek daug istorijos. Tam tikra prasme ji amžiams mistifikuoja filmus. Jei tavo filmas atsidūrė Kanuose, jis ten ir pasiliko.“
Kylantys kūrėjai
Kai kurie šiemet į festivalį atvykstantys režisieriai jau yra palikę tvirtą įspaudą jo metraščiuose.
Paulas Schraderis savo pavardę Kanų archyve įsirašė beveik prieš 50 metų, kai Martino Scorsese filmas „Taksi vairuotojas“ (Taxi Driver), kuriam parašė scenarijų, 1976 metais pelnė „Auksinę palmės šakelę“.
„Tai buvo kitokia vieta. Čia buvo daug daugiau kolegialumo ir mažiau ažiotažo, – kalbėjo P. Schraderis. – Gerai prisimenu, kaip sėdėjome „Carlton“ terasoje su Marčiu [M. Scorsese] ir Sergio Leone, o [Raineris Werneris] Fassbenderis atėjo su savo vaikinu ir prisijungė prie mūsų. Visi kalbėjomės, o saulė leidosi. Galvojau: „Tai nuostabiausias dalykas pasaulyje.“
Po ilgos pertraukos su filmu „Oh, Canada“ jis sugrįžta į, kaip pats sako, „pagrindinį šou“ varžybose dėl „Auksinės palmės šakelės“.
Šioje Russello Bankso romano ekranizacijoje Richardas Gere'as, su kuriuo P. Schraderis vėl sujungė jėgas po filmo „Amerikos žigolo“ (American Gigolo), vaidina mirštantį režisierių, kuris dokumentiniam filmui pasakoja savo gyvenimo istoriją.
Po to, kai buvo paskelbta Kanų kino festivalio programa, P. Schraderis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo sena savo, F. F. Coppolos ir G. Lucaso – pagrindinių tuometinio vadinamojo Naujojo Holivudo veikėjų – nuotrauka ir užrašu „Vėl kartu“.
„Būsiu ten tuo pačiu metu kaip ir Francis. Kyla klausimas, ar kuris nors iš mūsų bus pakviestas į uždarymą. Tikiuosi, kad Francis arba aš galėsime grįžti uždarymo vakarui dėl George'o reikalo“, – sakė P. Schraderis, turėdamas omenyje, kad apdovanojimų laureatai bus kviečiami sudalyvauti uždarymo ceremonijoje, kurioje bus pagerbtas G. Lucasas.
Kas galiausiai grįš namo su „Auksine palmės šakele“, spręs žiuri, kuriai vadovaus Greta Gerwig, neseniai sulaukusi didelės savo filmo „Barbė“ (Barbie) sėkmės.
Vis dėlto Kanų kino festivalį iš tikrųjų formuoja nauji kino kūrėjai.
Tarp tų, kurie šiemet gali nustebinti, yra filmo „The Kingdom“ režisierius ir scenarijaus bendraautoris Julienas Colonna, Paryžiuje gyvenantis korsikietis. Tai istorija apie paauglės, besislapstančios su tėvu, korsikiečių mafijos bosu, brendimą.
Didžiąją „The Kingdom“, kuris J. Collonai yra debiutinis pilnametražis filmas, dalį režisierius nufilmavo Korsikoje, per kelis kilometrus nuo savo gimtojo miesto.
„Norėjome sukurti savotišką antigangsterių filmą, – sakė J. Colonna, turėdamas omenyje „Krikštatėvio“ (The Godfather) įkvėptų dramų apie mafiją paplitimą. – Man, kaip žiūrovui, tai gana pabodę. Manau, kad reikia pereiti prie kažko kito ir pasiūlyti kitokią prizmę.“
