Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.12.02 09:50

Psichikos negalią turintys žmonės vis dar tebėra viena labiausiai pažeidžiamų ir diskriminuojamų visuomenės grupių. Net kitas negalias turinčiųjų bendruomenės šiuos žmones linkę atstumti, jiems stinga įdarbinimo, apgyvendinimo paslaugų. 

Būsto apsauga

Būsto apsauga

Praėjusių metų gegužę Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (LSPŽGB) trijose savivaldybėse pradėjo vykdyti bandomąjį apsaugoto būsto projektą. Jo rezultatai atskleidė, kad tinkamai parinktos paslaugos padeda psichikos negalią turintiems žmonėms atsistoti ant kojų, grįžti į bendruomenę. Pasak LSPŽGB vadovo Vaidoto Nikžentaičio, bendrija dėjo daug pastangų, kad Lietuvoje pagaliau atsirastų apsaugoto būsto programos, kurios žmonėms, turintiems psichikos negalią, yra itin svarbios. 

REKLAMA

„Psichikos liga susirgusį žmogų neretai atstumia ne tik bendruomenė, bet ir šeima. Artimieji skuba atiduoti sergantįjį į globos įstaigą, susigrobti jo turtą, jei jis tokio turi. Nemažai dabar gyvenančiųjų globos įstaigose ten atsidūrė kaip tik tokiu būdu, – pasakoja V. Nikžentaitis. – Vis dėlto kartais linkstama ir perlenkti – tai perdėta globa, kai artimieji nenori paleisti susirgusiojo. Su tuo susidūrėme ir įgyvendindami bandomąjį apsaugoto būsto projektą. Iš savarankišką gyvenimą norėjusių pradėti psichikos negalią turinčių žmonių artimųjų sulaukėme netgi grasinimų. Todėl kai kurių žmonių dalyvavimo projekte teko atsisakyti“. 

Įsivažiavo nelengvai 

Apsaugoto būsto programa startavo praėjusių metų gegužę keturiose savivaldybėse. Trijose iš jų – Vilniaus, Utenos ir Tauragės – paslaugas teikė LSPŽGB. Tauragėje ir Utenoje apsaugotame būste apgyvendinta po keturis, Vilniuje – aštuoni žmonės. Jų darbingumo lygis – nuo 25 iki 55 proc. 

Apsaugoto būsto paslaugos teikimo sutartis buvo pasirašyta šešiolikai mėnesių, bet pratęsta dar keturiems. Savarankišką gyvenimą žmonės, turintys psichikos negalią, pradės nuo kitų metų sausio. 

„Iš pradžių susidūrėme su sunkumais ieškodami ne tik patalpų būstui nuomoti, bet ir žmonių, kurie norėtų pasinaudoti nauja, Lietuvoje dar negirdėta paslauga. Vos pirmiesiems gyventojams apsigyvenus apsaugotame būste sulaukėme daugybės skambučių iš žmonių, prašančių ir jiems suteikti tokią pat galimybę“, – sako LSPŽGB atvejo vadybininkė Jurgita Gračiovienė. 

REKLAMA

Jos teigimu, apsaugoto būsto projekte būta daug reikalavimų, kurių jo vykdytojai turėjo paisyti. Visų pirma projekte dalyvaujantys žmonės privalėjo neturėti nuosavo gyvenamojo būsto, be to, išnuomotose patalpose derėjo sukurti visišką namų aplinką. 

Apsaugoto būsto dalyviams apmokėta būsto nuoma, internetas, būsto išlaikymo mokesčiai, įsigyta buities įranga, baldai. „Buvo ir labai išradingų apsaugoto būsto gyventojų. Kai kurie baldus pigiai pasigamino patys – iš įvairiausių senų daiktų. Žmonės labai stengėsi puošti būstą savo pačių darbeliais. Drauge stengėmės tvarkyti buitį, kurti jaukumą“, – pasakoja atvejo vadybininkė. 

Atvejo vadybininkė Jurgita Gračiovienė. Linos Jakubauskienės nuotr.

Atvejo vadybininkė Jurgita Gračiovienė. Linos Jakubauskienės nuotr.

Žmonės – skirtingi 

J. Gračiovienė pasakoja, kad trys iš projekte dalyvavusių žmonių atvyko iš socialinės globos namų, kur buvo praleidę dvejus ar daugiau metų. Vienas vyras apsaugotame būste apsigyveno po ilgalaikio priverstinio gydymo psichiatrijos ligoninėje. Septyni žmonės iki tol gyveno su tėvais. Keletas iš jų bandė gyventi savarankiškai, bet nesėkmingai. 

Su kiekvienu apsaugotame būste apsigyvenusiu žmogumi po septynias valandas per savaitę dirbo atvejo vadybininkas, kuris teikė visą reikalingą pagalbą – nuo apsigyvenimo iki išsikeltų tikslų įgyvendinimo. „Projektas neturėjo būti vien tik pagyvenimas nemokamame būste. Reikėjo išsikelti tikslus ir jų siekti. Patys žmonės šiuos tikslus nusimatė ir su atvejo vadybininku siekė to, kas jiems aktualu“, – sako J. Gračiovienė. 

REKLAMA

Kai kurie iš numatytų tikslų buvo išties rimti, kiti – labai asmeniški. Vieni norėjo susirasti darbą, išmokti susiplanuoti laiką, laikytis dienotvarkės, atnaujinti nutrūkusius ryšius su giminėmis ir draugais. Kiti siekė išmokti tvarkytis buityje, gaminti valgį, atsikratyti skolų, susitvarkyti dokumentus dėl asmeninio bankroto, alimentų vaikui išlaikyti. Dar viena moteris turėjo tikslą pradėti rašyti knygą apie savo gyvenimą, taip pasidalyti patirtimi su visais. 

„Būta ir labiau asmeniškų tikslų – susirasti draugę ir su ja apsigyventi, apseiti be gydymosi ligoninėje bent šešis mėnesius. Tarp įdomesnių įsipareigojimų – numesti dešimt kilogramų svorio ar suformuoti pilvo presą. Beje, pastarųjų tikslų kaip tik ir nepavyko įgyvendinti, likusieji daugiau ar mažiau sėkmingai pasiekti“, – pasakoja J. Gračiovienė. 

Žmonėms, apsigyvenusiems apsaugotame būste, rūpėjo ir tai, kur jie gyvens toliau, pasibaigus projektui, todėl jų tikslai buvo susiję ir su nuosavo būsto nuoma – užsirašyti į eilę socialiniam būstui gauti ar patekti į savarankiško gyvenimo namus. Daugeliui tai įgyvendinti pavyko. Kai kurie apsaugoto būsto projekto dalyviai pasibaigus programai žada savarankiškai nuomotis tą patį būstą, kuriame gyveno iki šiol. 

Tikslus įgyvendinti pavyko 

Pasak J. Gračiovienės, atvejo vadybininkų tikslas buvo išsiaiškinti, ko kiekvienam žmogui trūksta, kokios pagalbos jiems reikės numatytiems tikslams pasiekti. „Vienas vyras pateko pas mus iš nakvynės namų, jam labai trūko kasdienio gyvenimo įgūdžių, reikėjo pagalbos tvarkantis buityje. Iš pradžių vyras lankė užsiėmimus VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje, vėliau – plytelių klojėjų kursus VšĮ „Rastis“. Jam pavyko įsidarbinti, jis įrašytas ir į eilę būstui gauti“, – pasakoja specialistė. 

REKLAMA

Kitas vyras, daug metų gydęsis psichiatrijos klinikose, turėjo daugybę skolų. Jo siekis buvo susitvarkyti asmeninio bankroto dokumentus, vėliau įsidarbinti pagal specialybę. Tai jam pavyko. Gyvendamas apsaugotame būste jis atkūrė nutrūkusius ryšius su artimaisiais, išmoko gyventi savarankiškai, susirado draugę, su kuria planuoja bendrą ateitį. 

Viename iš nuomotų būstų buvo apgyvendinta šeima su mažu vaiku. „Jiems labai stigo įvairiausių įgūdžių. Vyras nuo pat pradžių buvo ramaus būdo, reaguodavo į pastabas, stengdavosi daryti taip, kaip jam buvo patariama. Žmona – vyro priešingybė: itin ūmaus būdo, 

pasižyminti didele nuotaikų kaita. Sulaukdavome daug priekaištų – ko lendame, ko vadovaujame, ko kišamės į jų reikalus, jie ir taip viską žino. Per pusantrų metų šie žmonės labai pasikeitė. Jie išmoko gamintis maistą, spręsti buitines problemas. Jiems reikėjo labai daug patarimų dukros auginimo klausimais, be to, teko stabdyti didžiulį norą pirkti. Šeima lankė dienos centro ir tėvystės įgūdžiams ugdyti skirtus užsiėmimus. Tiek vyras, tiek žmona norėtų, kad paslauga jiems būtų tęsiama ir toliau“, – gyventojų istorijas pasakoja J. Gračiovienė. 

Dar vienas apsaugotame būste apsigyvenęs vyras iki tol 16 kartų gydėsi psichiatrijos klinikose, pastaruosius metus gyveno socialinės globos namuose. Per apsaugoto būsto programos laikotarptį sveikata jam nėsyk nebuvo pablogėjusi, jis išmoko gaminti valgį, tvarkytis buityje, užsirašyti pas gydytoją. Dabar vyras lankosi dienos centre, ieškosi darbo, nori ir toliau gyventi savarankiškai. 

REKLAMA

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis. Linos Jakubauskienės nuotr.

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis. Linos Jakubauskienės nuotr.

Atsiliepimai ir tolesni žingsniai 

Visi apsaugoto būsto gyventojai paslauga liko patenkinti. Per laikotarpį, kai jiems nereikėjo mokėti už būstą, daugelis susitaupė pinigų, išmoko tvarkytis namuose, gaminti maistą. „Ne viską padariau, kaip reikia, bet labai stengiuosi, – sako Rasa (visų vardai pakeisti). – Esu patenkinta bendravimu, kilus problemų žinau, kur kreiptis, kur ateiti pasitarti ir pasiguosti, pakalbėti“. 

Vytas, kaip ir dauguma kitų, džiaugiasi įgijęs savarankiškumo: „Jaučiu, kad tampu drąsesnis, ryžtingesnis. Daugiau reikalų galiu sutvarkyti pats, smagu, kad iškilus įvairių klausimų yra su kuo pasitarti“. 

Paslauga patenkintas ir Ramūnas: „Padidėjo pasitikėjimas savimi, atsirado teigiamų minčių, darbai tapo rimtesni, protingesni. Tapau santūresnis, mažiau blaškausi. Atsirado tikslų ir norų, kurių anksčiau nebuvo. Noriu tokią pagalbą gauti ir toliau“. 

Ką daryti, kad informacija būtų lengviau prieinama visiems?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Siekti, kad informacija lengvai suprantama kalba būtų pateikiama visų valstybės ir savaivaldybių institucijų interneto svetainėse.
Sukurti internetinę svatainę, kur visa informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba.
Leisti laikraštį lengvai suprantama kalba.
Nėra būtinybės, informacija yra pakankamai prieinama visiems.
BALSUOTI
REZULTATAI
Ką daryti, kad informacija būtų lengviau prieinama visiems?
Siekti, kad informacija lengvai suprantama kalba būtų pateikiama visų valstybės ir savaivaldybių institucijų interneto svetainėse.
34,4%
Sukurti internetinę svatainę, kur visa informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba.
42,4%
Leisti laikraštį lengvai suprantama kalba.
9,9%
Nėra būtinybės, informacija yra pakankamai prieinama visiems.
13,2%

REKLAMA

Pasak J. Gračiovienės, tam, kad gyvenimai dar labiau pasikeistų į gera, buvo per mažai laiko. „Matau, kokie tikslai buvo pasiekti, o kokiems įgyvendinti laiko šiek tiek pritrūko. Reikėtų daugiau dėmesio skirti socialiniams ir savarankiško gyvenimo įgūdžiams formuoti – tai ypač aktualu žmonėms, daug metų gyvenusiems globos įstaigose. Be to, derėtų gerinti finansinį raštingumą, kasdienio gyvenimo įgūdžius. Pastebėjau, kad mūsiškiams labai stinga bendravimo įgūdžių – iš pradžių jie buvo labai nedrąsūs, nueiti į valdišką įstaigą ar užsirašyti pas gydytoją jiems buvo iššūkis, – kalba specialistė. – Reikėtų daugiau laiko, kad žmonės labiau įsitrauktų į bendruomenę, dalyvautų mieste vykstančiuose kultūriniuose renginiuose, galėtų geriau spręsti kasdienes gyvenimiškas problemas. Vis dėlto norėčiau pasidžiaugti, kad visi apsaugotame būste gyvenantys žmonės pasikeitė neatpažįstamai“. 

J. Gračiovienė tikina, kad kontaktai su apsaugoto būsto projekto dalyviais nenutrūks, jie bus palaikomi ir toliau. „Visi jie yra LSPŽGB nariai, todėl niekur toliau nuo mūsų nepabėgs. Akivaizdu, jog tie, kurių sveikatos būklė nepablogės, galės gyventi savarankiškai“, ‒ pabrėžia atvejo vadybininkė.

Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
REKLAMA
Aldona Šerėnienė Anykščių rajono neįgaliųjų draugijai vadovauja 18 metų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Stebėdami per televiziją rodomus jautrius siužetus apie garbaus amžiaus žmones lankančius Maltos ordino savanorius, atnešančius dubenėlį karštos sriubos, Anykščiuose gyvenantys ...
Fotomenininkė Dalia Mikonytė parodos atidaryme papasakojo, kaip kuriama alternatyvi fotografija. Aurelijos Babinskienės nuotr.
Kavinėje „Pirmas blynas“ iki sausio pradžios galima apžiūrėti parodą „Fotografijos alternatyvos“. Tai – negalią turinčių fotografų stovykloje gimę darbai, sukurti naudojant ...
„All invited“ administruoja ir kūrybinėms dirbtuvėms vadovauja Rūta Udraitė-Mikalauskienė. Sigitos Inčiūrienės nuotr.
Restorane „Pirmas blynas“ – kūrybinė atmosfera: vyksta socialinio verslo „All invited“ (liet. „Visi pakviesti“) kūrybinės dirbtuvės. Jų dalyviai, susėdę prie kelių sustumtų ...
Būsto apsauga
Psichikos negalią turintys žmonės vis dar tebėra viena labiausiai pažeidžiamų ir diskriminuojamų visuomenės grupių. Net kitas negalias turinčiųjų bendruomenės šiuos žmones ...
Mažvydas Sverdiolas 3D spausdintuvu sukūrė pirmąjį pagalbinį įtaisą rankos negalią turinčiai Aurilei. (nuotr. asm. archyvo)
Vilnietis Mažvydas Sverdiolas 3D spausdintuvu sukūrė pirmąjį pagalbinį įtaisą rankos negalią turinčiai mergaitei. Gargžduose gyvenanti Aurilė šį jai tokį reikalingą įtaisą gavo ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
Ornitologai įvertino Kauno priemones išvyti varnoms: padės tik trumpam
DABAR RODOMA
Ornitologai įvertino Kauno priemones išvyti varnoms: padės tik trumpam
DABAR RODOMA
Pakaunėje – gyventojų ir darbininkų konfliktas: prireikė net medikų
DABAR RODOMA
Streikas dėl algų Vilniaus universitete: štai sumos, kurias uždirba jo darbuotojai
DABAR RODOMA
Kolegos prabilo apie Panevėžyje nukritusį ir žuvusį kolegą
DABAR RODOMA
Prekybininkai apie naują mokestį – jis atsisuks kitu galu
DABAR RODOMA
Tėvai nemokamu vaikų maitinimu džiaugiasi, tik įžvelgia dar vieną problemą
DABAR RODOMA
Apžvalgininkas apie Seimo kartelės mažinimą: bus dar daugiau „balagano“
DABAR RODOMA
Medikai įspėja išsigandusius studentus, kaip saugotis užkrato
DABAR RODOMA
Literatūros ekspertas Šileris pasakė, kas lemia prastesnius moksleivių gebėjimus
DABAR RODOMA
Kraupi nelaimė Panevėžyje: žuvo nuo pastolių nukritęs statybininkas
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų