Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino kitas Europos Sąjungos šalis tiekti daugiau ginklų Ukrainai, jeigu Jungtinės Valstijos nustotų tiekti. Bet ar yra, iš kur duoti ginklų?
Be abejo, kad yra, nes Jungtinės Amerikos Valstijos ir NATO visos valstybės turi savo gynybos pramonę. Didžiosios NATO valstybės, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija – jos turi ir visa apimančius gamybos komponentus, jos gamina galutinius produktus, kaip tankai, priešlėktuvinės gynybos sistemas, šaudmenis ir taip toliau.
To, pavyzdžiui, mažos valstybės, tokios kaip Lietuva, Estija, Latvija neturi.
Ar Europos Sąjungos ginkluotės sistema yra skylėta?
Nesutikčiau, nes jeigu mes žiūrėtume į karą pagal algebrą, aišku, JAV visos gynybos pramonės biudžetas yra milžiniškas, bet mes kol kas negalime sakyti, kad JAV atsisako ginklo – gal tik užtruko priimami tam tikri sprendimai dėl to 61 milijardo. Tai bendras gynybos vidaus produktas, pagaminamas NATO valstybės, yra 22 kartus didesnis negu Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos kartu sudėjus.
Jeigu mes vertinsime pagal perkamosios galios išraišką, tai galbūt tas procentas mažesnis, kadangi vokiečių kareivio apginklavimas ir aprūpinimas kainuoja daug brangiau negu Rusijos kareivio. Na, tada galime sumažinti vienas prie 15 – vis tiek 15 kartų NATO valstybės turi didesnius gynybai BVP, atitinkamai ir procentą nuo vidaus produkto skiriant gynybai.
Rusija dabar skiria 17 proc. nuo BVP, o tai reiškia, kad visos NATO valstybės tam, kad nusvertų tą Rusijos 17 proc., joms pakanka 1,3 proc. skirti Ukrainos reikalams. Iš tikrųjų, tai nedideli pinigai ir nedidelis iš esmės krūvis NATO valstybėms, bet reikia politinės valios.
O kaip dabar su ta politinė valia?
Tai čia yra didžiausia problema, kad kai nėra pakankamos valios, kai nėra aiškios vizijos Europos valstybėse, Vakarų Europoje, ir kaip mes nugalėsime Rusiją. Kai bus strategija, tada galbūt atsiras politinės valios ir kitose mažesnėse NATO valstybėse, nes bet koks ginklų gamintojas negali savarankiškai pradėti gaminti nieko, jeigu nėra valstybės užsakymo.
Tai nereiškia, kad jis pagamins kitiems metams, pavyzdžiui, milijoną šaudmenų ir paskui jau nebereikės. Jis nori turėti garantijas, kad jo investicija dar 10 metų mažiausiai bus atsiperkama. Tai čia turi būti tam tikra politinė valia ir supratimas, kad gynybos pramonės įmonės turi turėti garantijas, kad jos nesubankrutuos po to, kai įvykdys užsakymą.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
