Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Lančinskas sako Lietuvos rinkėjams: dirbkite savo darbą, o gynybą palikite tiems, kurie išmano. Kariuomenės vadas Rupšys sako: tenka diskutuoti apie karinį patarimą su tais, kurie yra neįgalūs kalbėt apie karinį patarimą> neįgalūs tai yra Lietuvos piliečiai, taip išeina. Ar čia viskas gerai?
Nėra gerai. Aš manau, kiekvienas Lietuvos žmogus, turintis karinę patirtį, tikrai turi visą teisę kelti klausimus, siūlyti alternatyvas <...> ir tiktai diskusijoje gimsta tiesa. Aš manau, kad demokratija yra svarbu, kiekviena mintis yra svarbi ir tokiose diskusijose mes randame geriausią sprendimą.
Bet tai yra pasakyta kariuomenės vado ir patarėjo. Ar tai negali būti suprasta kaip pasirengimas karinės chuntos įvedimui? Paklausius, tai išeina, kad piliečiai neįgalūs, jie tegul moka mokesčius, o ką su tais mokesčiais daryti, nuspręs kariškiai ir galbūt jų valdomi politikai. Ar jūs, kaip NSGK pirmininkas, nemanote, kad tai yra tam tikras tam tikra grėsmė saugumui?
Tai yra Nacionalinio saugumo gynybos komitetas. Jokių karinių chuntų Lietuvoje nebus, aš jums pažadu ir įsipareigoju. Bet faktas yra tai, kad reikia suvokt paprastą dalyką – mes visi mokesčius mokame. Politikai priima sprendimą. Vietoj to, kad galbūt skirtume vienai ar kitai sričiai finansavimą, skiriame gynybai ir todėl diskusija apie tai, ką mes už tuos pinigus įsigijome, yra gyvybiškai svarbi. Ir mes turime labai aiškiai rodyti, kodėl vienas ar kitas projektas tikrai dramatiškai sustiprins mūsų gynybą ir kad tai yra tas projektas, į kurį pirmiausiai reikia investuoti.
Buvo pasitarimas Vyriausybėje dėl gynybos finansavimo, kodėl iš jo neišnešta jokių aiškesnių sprendimų?
Sprendimų reikėtų iki liepos pirmos dienos, tai mes laiko turime. Dabar pirmas susirinkimas, kuriame aiškiai pasakėme, ko kariuomenei ir visai mūsų gynybos sistemai reikia, tada, kiek tai kainuotų ir kokie galimi šaltiniai. Sprendimų kol kas nepriimta. Dabar toks apmąstymų laikotarpis, po mėnesio vėl susirenkame ir jau kalbame apie konkrečius sprendimus.
Dėl to, ko reikia, pritaria jau dabar dauguma politinių jėgų: reikia ir oro gynybos, reikėtų galbūt ir tankų, ir visuotinio šaukimo, ir vokiečių brigados, visko reikia, bet ginčijamasi dėl prioritetų. Koks yra jūsų požiūris?
Mūsų poreikius ir prioritetus sieju su grėsmių paveikslu. Rusams reikėtų 5 metų atsigauti, kad galėtų mesti Aljansui divizijų karą, mesti tą tradicinį karinį iššūkį, kurį mes suprantame ir matome Ukrainoje. Reiškia, kas greičiausiai gali būti padaryta per 5 metus – atgrasyti nuo to, kad mes būtume stipresni ir būtų tam pasirengę, tam ir prioritetą reikia skirti.
Aišku, pirmiausia Vokietijos brigados priėmimas, nes tai nėra ne tik brigada, bet tai yra didžiulė sąsaja, ryšys su visu NATO gynybos planavimu ir NATO pajėgų atėjimu. Per 3 metus mes turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad vokiečiai čia būt. Tai yra pirmas dalykas, visa kita yra lygiagrečiai.
Bet, anot krašto apsaugos sistemos vadovo, atrodo viskas atvirkščiai – kaip tik prioritetas yra visuotinis šaukimas, divizija, tankai, na, o vokiečių brigada tarsi nesugrius.
Visuotinis šaukimas, visuomenės įtraukimas į gynybą yra be galo svarbūs dalykai. Kai kuriuos dalykus, kaip komendantūros steigimas, galima ir privalome daryti ir dabar. Aš manau, kad mes pavasarį turėsime gerų žinių.
Bet ar tankai yra prioritetas? Iš to, ką jūs įvardijote, atrodo, kad ne.
Aš manau, kad jie reikalingi, bet jie reikalingi tiktai viso paveikslo kontekste. Tai yra, jeigu tu plėtoji tankus, tai neturi tau suvaržyti rankų plėtoti bepiločių orlaivių, dronų pajėgumus, antidroninius pajėgumus, oro gynybos sistemas. Tik tokioje kompozicijoje, mano įsivaizdavimu, turime judėti su tankais.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje.
Tegul per prezidento rinkimų, paliečia visas skaudžias temas ir kokių veiksmų imsis. Nes Sostinės eismo sugriovimas jau yra raudona riba, dėl atlaidaus migracijos reguliavimo!
