REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
6
Tikroji Daktarų istorija: pirmieji sportininkai ir verslininkai su šešėliais (nuotr. asm. archyvo)

Šiomis dienomis prekyboje pasirodė jau penktasis ir Lietuvos mafijos bestseleriu vadinamos rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija“ specialusis - 2017 metų leidimas.

6

Šiomis dienomis prekyboje pasirodė jau penktasis ir Lietuvos mafijos bestseleriu vadinamos rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija“ specialusis - 2017 metų leidimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmieji keturi šios knygos leidimai, pasirodę 2010, 2011 ir 2015 metais, netrukus buvo iššluoti iš visų Lietuvoje ir užsienyje veikiančių parduotuvių, knygynų lentynų ar internetinių parduotuvių. Nepaisant skandalingai pagarsėjusios Kauno Daktarų šeimynos mėginimų teismuose uždrausti šios knygos pasirodymą, prekybą, iš viso ji buvo išplatinta daugiau nei 50 000 egzempliorių tiražu! Tai savotiškas pasiekimas bei vienareikšmiškas rekordas lietuvių autorių knygų leidybos versle.

REKLAMA

Kai kurie knygos pasakojimai, situacijos detaliai atpasakotos, ekranizuotos ir parodytos 2014 metų pradžioje per TV3 rodytame dokumentiniame televizijos seriale „Mafijos kronikos“.

„Tikroji Daktarų istorija“ – tai ne vien tik pasakojimas apie garsiausią visų laikų Lietuvos organizuotų nusikaltėlių gaują – Daktarus ir jos pagrindinius veikėjus, bet ir visos Kauno kriminalinės istorijos paveikslas. Čia paminėti ne tik garsiausi nuo sovietmečio iki pastarųjų dienų kriminalinėse suvestinėse pasižymėję Kauno nusikaltėliai, teisėsaugos pareigūnai, bet ir skandalingai pagarsėję, XX a. paskutinį dešimtmetį, laukinio kapitalizmo laikais, suklestėję šalies visuomenės veikėjai, verslininkai, bankininkai – Vladimiras Romanovas, Gintaras Petrikas, Sigitas Čiapas, Valdas Jakutis ir kt. Tik šiame knygos leidime surasite atsakymus į klausimus, ar tikrai Daktarų įpėdiniais laikomos pastaraisiais metais sutriuškintos kauniečių gaujos? Kodėl netikėtai įsiplieskęs ir užgesęs Kauno pedofilijos skandalas tapo savotiška paskutinio Henriko Daktaro teismo uždanga? Kokią nemalonę visai Daktarų dinastijai užtraukė jaunesniojo Daktaro iškrėstas poelgis?

REKLAMA
REKLAMA

Skaitytojų prašymu kartojamas paskutinio knygos leidimo tiražas. Knyga jau itin graibstoma internetiniame knygyne Knygos.lt. Šioje atnaujintoje ir papildytoje knygos apie garsiausią visų laikų Lietuvos kriminalinę gaują, versijoje pateikti pastarųjų metų svarbiausi kriminaliniai įvykiai, garsiausios iki šiol neišnarpliotos bylos ir mažai žinomi faktai, nepatekę į kitų Lietuvos žurnalistų rankas arba visa Kauno mafijos istorija nuo tamsių sovietinių laikų iki 2015 metų, kai šalies teismai vienas po kito ėmė skelbti griežtus verdiktus legendinės kauniečių gaujos vyrams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žurnalistas Dailius Dargis nuo 1995 metų nuolat rašo straipsnius Lietuvos žiniasklaidai. 2001 metais susidomėjo kriminalinėmis temomis. Be debiutinės didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusios knygos „Tikroji Daktarų istorija“, D. Dargis yra parašęs ir išleidęs analogiškos sėkmės sulaukusias knygas „Kruvinasis mafijos maršrutas“ (2011, 2012 m.), „Vilniaus bomberio išpažintis“ (2013 m.), „Mafijos kronikos“ (2014 m.), „13 Tamsaus lietuviško verslo paslapčių” (2015 m.) ir „Juodosios mafijos našlės” (2016 m.). Bendras šiuolaikinės literatūros autoriaus ir žymaus kriminalinių bylų eksperto D. Dargio parduotų knygų tiražas jau viršija 100 tūkstančių.

REKLAMA

Skaitytojams pateikiame 10 smogiančių faktų apie garsiausią Lietuvos mafijos biblija vadinamą D. Dargio knygą:

1. Kodėl buvo išleista knyga apie Henriką Daktarą ir kitus Daktarų gaujos vyrus?

Kaip portalui tv3.lt aiškino rašytojas ir žurnalistas D. Dargis, šita tema buvo pasirinkta neatsitiktinai. Dar 2009-ųjų rudenį D. Dargis per vieną vakarą sumanė parašyti ir išleisti šią knygą. Jos darbai pernelyg neužtruko – žurnalistas pradėjo rūšiuoti šūsnį savo straipsnių, kurie buvo rašyti bei publikuoti žiniasklaidoje 2003 – 2010 metų laikotarpyje ir sumanė juos paversti knygos formatu. Spaustuvei skirto failo parengimas užtruko bemaž mėnesį – nuo 2010-ųjų vasario 15 iki kovo 12 dienos. Autorius prisipažino, kad teko nemažai padirbėti atrenkant įdomiausias publikacijas ir neretai prie šio darbo praleisdavo po 15 – 20 valandų per parą.

REKLAMA

2. Ar teko kontaktuoti su H. Daktaru rašant šią knygą?

D. Dargis pasakojo, kad apie knygos pasirodymą iš anksto buvo informuoti tiek pats H. Daktaras, tiek jo žmona Ramutė. Tuo metu H. Daktaras buvo jau kurį laiką iš Bulgarijos parvežtas į Vilniuje esantį Lukiškių kalėjimą. Su H. Daktaru žurnalistas gyvai bendravo kiek anksčiau – 2003 – 2004 metais, kai jie susitiko žymaus kauniečio motinos namuose, kur ir užaugo H. Daktaras. Autorius prisipažino, kad tada jam Henytė pasirodė perdėtai draugiškas, kartu jie valgė motinos Jadvygos Daktarienės pagamintus cepelinus. Kažkodėl vėliau H. Daktaras pradėjo vengti žurnalisto, kai šis ėmėsi narplioti keletos neišaiškintų mafijos bylų aplinkybes. Apie tai itin plačiai aprašyta šioje D. Dargio knygoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai H. Daktaras iš Bugarijos buvo pervežtas į Lukiškes, Vilniaus centre, žurnalistas Daktarų įžymybei kaskart siųntė laiškus ir netrukus sulaukdavo atsakymų, kurie vėliau ir buvo publikuoti straipsniuose, patalpintuose šioje knygoje.

Su H. Daktaro žmona autorius net keturias valandas šnekėjo apie knygos idėją. Anot jo, moteris iš pradžių žiūrėjo geranoriškai, netgi siūlė viršeliui keletą įdomesnių vyro archyvo nuotrauką. Tačiau paskui netikėtai pakeitė savo nuomonę ir nebuvo linkusi pritarti šiai idėjai. Žurnalistas įsitikinęs, kad Daktarų šeimyna tikėjosi knygos pelno dallies. Anot D. Dargio, kadangi tai nebuvo Daktarų ar H. Daktaro prašymu užsakyta biografija, tad jį pribloškė kauniečių lūkesčiai gauti tam tikrą procentą, kuris buvo surinktas už knygos pardavimus visoje Lietuvoje. “Aš supratau, kad jie vis dar gyveno didybės manijoje, ir buvo įsitikinę, kad yra tokie žymūs ir įdomūs, kad už jų istorijas privalau jiems atseikėti tam tikrą procentą. Bet juk tai savotiškas reketas. Niekada nemokėjau žmonėms, o ypač asmenims iš kriminalinės aplinkos, už duodamus interviu ir nemokėsiu, tad ir šiuo atveju, atsisakiau tai padaryti, nors buvau raginamas tai daryti teismo proceso ir tarp jo vykstančių pertraukų metu”, - prisiminė D. Dargis.

REKLAMA

3. Absurdiškiausias kaltinimas

D. Dargiui iki šiol šypseną kelia tai, kaip per vieną iš teismo procesų kažkas iš H. Daktaro šeimyną palaikiusių asmenų žurnalistą viešai apkaltino tuo, kad “neva jis paslapčia įsiveržė į Daktarų šeimynos garsiąją pilaitę Kauno rajone, Užliedžių kaime ir iš jos pagrobė nemažą asmeninių Daktarų šeimos albumo fotografijų kolekciją”. Bet autorius teigia, kad tai visiška nesąmonė ir absoliutūs keistai mąstančių asmenų kliedesiai, nes viskas buvo gerokai paprasčiau. Anot jo, visos knygoje panaudotos fotografijos yra panaudotos iš viešai net trijuose teismuose jau galutinai išnagrinėtos baudžiamosios Daktarų nusikalstamo susivienijimo nusikaltimų bylos. Šiandien su šia byla, joje esančia medžiaga bei nuotraukomis gali susipažinti bet kuris asmuo, kuriam ši istorija itin įdomi, kadangi byla yra saugoma viename iš teismo archyvų. Lygiai taip pat mafijos istorijų tyrinėtojas viename iš Vilniaus archyvų turėjo galimybę susipažinti su pirmąja Daktarų gaujos vyrų įvykdytų plėšimų byla, kuri teisme buvo išnagrinėta dar sovietmečiu, 1987-aisiais.

REKLAMA

4. Bene labiausiai nustebinęs argumentas teismuose

Žurnalistui D. Dargiui dėl šios knygos Vilniaus teismuose su Daktarų šeimynos nariais teko aiškintis kone penkerius metus. Knygos autorių bene labiausiai nustebino, kai per vieną iš paskutiniųjų teismo procesų, 2017-ųjų sausį, H. Daktaras per tiesioginį interneto ryšį iš Lukiškių kalėjimo garsiai reikšdamas pretenzijas teisėjų kolegijai tiesiai šviesiai pareiškė, kad D. Dargio knyga suklaidino jį garbinančius žmones ir jie neva puolė šią knygą pirkti kaip Henytės parašytus memuarus. “Tada H. Daktaras pareiškė, kad neva daugelis jo pasekėjų šią knygą nusipirko galvodami, kad tai paties H. Daktaro parašyta knyga. Bet turi būti pats bukiausias žmogus planetoje, kad nematytum ant knygos viršelio pažymėto tikrojo autoriaus vardo. Nieko nenoriu įžeisti, bet turi būti ganėtinai kvailas, kad nematytum ką perki. Toks argumentas teismo neįtikino, o mane ir advokatę tai tikta linksmai nustebino”, - prisiminė ne kartą plagiavimu, neteisėto H. Daktaro atvaizdo ir kitų fotografijų panaudojimu kaltintas, tačiau teisme vieną po kitos pergales prieš skandalingai pagarsėjusius kauniečius iškovojęs D. Dargis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

5. Įspūdingi pardavimų skaičiai

Knygynams pristatęs savo pirmąją knygą D. Dargis sulaukė nematyto ažiotažo. Ši kriminalinė knyga, 2010-ųjų gegužę, per pirmas penkias pardavimo dienas buvo išpirkta net 5 000 egzempliorių tiražu. “Faktiškai per pirmas penkias dienas buvo išgraibstytas visas pirmas knygos tiražas. Buvome maloniai nustebinti ir tuo pačiu pritrenkti tokiu publikos susidomėjimu. Nelabai tikėjome, kad šią knygą taip uoliai pirks skaitytojai, mat H. Daktaro vardas tada buvo užgožtas visą Lietuvą sudrebinusios Kedžių istorijos įvykiais Garliavoje apie kurią ištisai transliavo visos žiniasklaidos priemonės. Antra knygos populiarumo banga prasidėjo tada, kai viešai paskelbėme, kad H. Daktaras ir jo šeimyna prašo teismą uždrausti šios knygos platinimą. Bet tai tik padidino knygos perkamumus ir populiarumą. Po šios žinios, knyga buvo išpirkta dvigubai didesniais tiražais. Tą 2010-ųjų vasarą buvo tapusi savotiška mada perskaityti Daktarų istoriją. Tie, kurie nenorėjo demonstruoti pliažuose, gamtoje, kad skaito šią knygą, paprasčiausiai knygos viršelį uždengdavo tam tikromis priemonėmis”, - šiandien su šypsena veide prisimena D. Dargis.

REKLAMA

6. Knygą pardavinėjo iš po prekystalio

Dailius Dargis su šypsena prisimena, kai prieš 7 metus pirmieji knygos “Tikroji Daktarų istorija” tiražai viename iš pagrindinių Vilniaus Gedimino prospekto knygų buvo pardavinėjami kone iš po stalų, mat senoviškai mąstančios knygyno darbuotojos nenorėjo demonstratyviai pastatyti knygos ant kurios viršelio puikavosi garsaus kriminalinio pasaulio autoriteto nuotrauka.

“Net ir šiandien nemanau, kad knyga buvo perkama dėl viršelio, dėl kurio teko ne vienerius metus ginčytis su pačiais Daktarais teismuose, - įsitikinęs D. Dargis. - Juk šitas H. Daktaro atvaizdas prisidėjo labai minimaliai, nes skaitytojams rūpėjo iš pašalies įvykius stebinčio žurnalisto požiūris ir išdėstyta nuomonė apie ilgus metus Kaune karaliavusias gaujas ir jų atstovus. Žinau, kad būta kritikos visokios ir šiandien Facebooke sulaukiu pačių šlykščiausių žinučių iš save “kietais mafiozais” laikančių beraščių. Bet beveik 30 metų nuo gimimo gyvenau Kaune, ir puikiai mačiau, kas dėjosi su tais laikais verslą turėjusiais mano tėvais, giminėmis, aplinkiniais žmonėmis. Esu prisiklausęs daugybes istorijų. Kiek žinau, knygą itin sparčiai suryjo ne tik patys banditiškos aplinkos asmenys, bet ir jų moterys, artimieji, kaimynai ir buvę bei esami teisėsaugos pareigūnai. Knyga iki šiol yra tarp skaitomiausiųjų Norvegijos kalėjime, kuriame kali lietuviai. Kaip sakė, vienas mano pažįstamas: “Tai knyga legenda, kurią turėjo perskaityti kiekvienas save gerbiantis “bachūras”. Klasika tapęs Mario Puzo romanas “Krikštatėvis” lietuviams pasirodė nuobodus, todėl jie noriai rinkosi tikrais faktais bei istorijomis nuspalvintą Daktarų gyvenimo istorijų knygą”.

REKLAMA

7. Ar šią knygą išleidęs ir pardavęs žurnalistas susikrovė milijonus?

D. Dargis neslepia šypsenos, kai dažnai išgirsta apie save legendas, kad iš šios knygos susikrovė pasakiškus turtus ir likusį gyvenimą galėtų nebedirbti. “Manau, kad jei tokią sėkmingą knygą būčiau išleidęs Amerikoje, panašu, kad taip ir būtų. Bet gyvename Lietuvoje, kur mastai žymiai menkesni. Galiu pasakyti, kad kur kas daugiau galima uždirbti iš darbų su televizijos projektais nei su knygų leidyba. Tad “Mafijos kronikos” finansiniu atžvilgiu buvo žymiai pelningesnės. Be to, knygos leidybos kaštai siekia apie 10 tūkstančių eurų. Tad reikia pamąstyti, kiek kainuoja knygos parengimo darbai, viršelio gamyba ir spausdinimas. Tai nėra lengvas verslas, todėl po dviejų knygų nusprendžiau imtis savarankiškos leidybos. Nebedirbu su didžiosiomis leidyklomis ir labai dėl to džiaugiuosi. Netgi labai raginu taip elgtis visus kitus knygų rinkoje pasirodžiusius naujokus”, - dėstė patarimus pradedantiesiems rašytojams D. Dargis.

REKLAMA
REKLAMA

8. Ar įmanoma knygas rašyti ir leisti vienam žmogui?

“Būtent taip aš darau, - atsakė D. Dargis. – Teko girdėti keistų kalbų apie save, kad neva kažkas už mane rašo mano knygas, o aš tik mėgaujuosi knygų sėkme ir jas plačiai reklamuoju. Visgi tokios kvailos kalbos – tėra prasimanymai. Patikėkite, su kiekvienu mano knygose pakalbintu žmogumi pats asmeniškai bendrauju. Tiesiog galite paklausti jų pačių. Ir būnu labai priekabus, kai reikia pagaminti knygos viršelį, kuris atspindėtų knygos temą bei patiktų visiems skaitytojams. Nes kai pasižiūriu į kitų autorių knygų viršelius, neretai pasidaro baisiai liūdna ir gėda. Faktas, kad norėtųsi turėti savo komandoje pagalbininkus, nes tokiu atveju būtų galima dažniau leisti naujas knygas, tačiau labai patikimų ir darbščių žmonių, o ypač tarp jaunimo, iki šiolei nesutinku. Deja, visi nori mažai dirbti ir daug uždirbti. Bet taip juk realybėje nebūna”.

9. Sėkmės receptas

D. Dargis pasakojo, kad kaskart rinkdamas medžiagą būsimai knygai pervažiuoja daugybės šnekinamų žmonių namus, biurus. Lankosi net nusikaltimų vietose. Detaliai renka medžiagas apie vietoves, rajonus ir kiemus, kuriuose gimė, augo bei gyveno jo knygų herojai. “Kad jūs žinotumėte, koks tai ilgai ir kartais baisiai nuobodžiai trunkantis procesas, - sako D. Dargis. - Galima sakyti, kad darbai vyksta tokiais tempais, kaip būna kuriami amerikiečių atkuriamosios dokumentikos filmai. Tuo pat metu tampi ir procesą valdančiu režisieriumi, ir žurnalistu, kuris turi būti ir informacijos rinkėjas bei draugas visiems, kurie su tavimi linkę bendrauti geranoriškai. Bet šiaip pagrindinis rodiklis, kodėl žmonėms nenusibosta mano kūryba, tai galbūt tas momentas, jog jie žino, kad ir vėl juos bandysiu iš naujo nustebinti, šokiruoti bei palikti šiek tiek be pažado. Tokia formule vadovaujasi garsiausių Holivudo kino filmų, Amerikos televizijos serialų kūrėjai: režisieriai, prodiuseriai bei scenaristai. Aš mąstau ne tipiškai lietuviškai -“kaimietiškai”, o kažkiek vakarietiškai, todėl ir vadovaujuosi tokia logika. Be to, Lietuvoje kažkodėl dažnam tai nepriimtina.”

REKLAMA

10. Vis dar neišsipildžiusi autoriaus svajonė

D. Dargis sako išleidęs šešias knygas ir šiuo metu aktyviai renkantis medžiagą savo būsimai, septintai knygai. Autorius teigia, kad tebepuoselėja visiškai kitokios knygos idėją - kada nors parašyti vieno garsaus lietuviškos muzikos atlikėjo biografiją. Tai būtų knyga, kurioje ne šis scenos dievukas atsiveria, o apie jį pasakoja jo aplinkos žmonės arba kiti pramogų verslo atstovai.

“Kažkada apie tai mąsčiau, ir suskaičiavau, kad tokių žmonių, kurie būtų įdomūs ne tik man pačiam, bet ir aplinkiniams, Lietuvoje yra bemaž 3. Todėl idėjų knygoms nepritrūkčiau ir tuo pačiu šiek tiek atsikvėpčiau nuo negatyviosios informacijos, - kalbėjo D. Dargis. – Bet bene labiausiai norėtųsi parašyti scenarijų kokybiškam televizijos serialui apie vieną iš mano knygose aprašytų nusikalstamų gaujų. Patikėkite, šių asmenų gyvenimai kai kuriais atvejais yra žymiai labiau intriguojantys nei kartais vaizduojami amerikiečių gangsterių, net kelių sezonų televizijos serialuose. Toks serialas galėtų būti kuriamas ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse. Prie šios idėjos kaskart sugrįžtu, bet vis neatsiranda taip pat mąstančių bendraminčių.”

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų