Galvos smegenų stimuliacija elektra tokius ligonius išvaduoja nuo didelių vaistų dozių ir nevalingo drebulio ar kūno sustingimo. O koks gyvenimas su laidais galvoje – pasakoja pusmetį taip gyvenantis pacientas.
76-erių vilnietis Dima Kuniskis Thai Chi judesius atlieka plastiškai ir nė neįtartum, kad jis šešiolika metų kovoja su Parkinsono liga, kurią aplinkiniai neretai atpažįsta iš drebančios rankos, kojos ar sustingusio kūno. Pusmetį vyras nuo šių negalavimų turi slaptą ginklą – galvoje įsiūtus elektrodus.
„Šitas dalykas netrukdo, tai taip, nu, grožio gal neprideda, galva tokia randuota, kaip kovinio gaidžio“, – sako vilnietis Dima Kuniskis.
Galvoje esančius elektrodus valdo po krūtinės oda įsiūtas stimuliatorius, su kuriuo jungia per kaklą einantis laidas. Vyras prieš keliolika metų, kai jam nustatė Parkinsono ligą, net neįsivaizdavo, kad su ja kovos elektros impulsais. Jis ir pačios ligos pripažinti nenorėjo.
„Neigiau iš visų jėgų, net susipykau su gydytoja, kuri man sakė, kad sergat ir gerkit vaistus ir negėriau, atidaviau, susipykau“, – atvirauja vyras.
Iš pradžių su liga kovojo vaistais, bet kai galiausiai juos teko gerti kas tris valandas, Santaros klinikų gydytojai pasiūlė taikyti giliąją smegenų stimuliaciją – valdyti ligą elektros impulsais.
Vis dėlto operacijos baimę nugalėjo noras gyventi aktyviai, kaip ir iki šiol. Dimą operavo penkias valandas. Dabar vaistų reikia triskart mažiau nei anksčiau. O drebulį per pusę minutės pulteliu nuima.
„Pridedu pultelį, pareguliuoju, pakeliu trupučiuką, nuimu ir staiga man pumpt simptomas dingsta, nuo šito dalyko tiesiog stebuklingu būdu, vaistą išgeri, reikia palaukt efekto“, – teigia vilnietis Dima Kuniskis.
Žmonės bijo operuotis
Santaros klinikų gydytojai šį gydymo metodą per kiek daugiau nei trejus metus pritaikė keliasdešimčiai ligonių. Tik iš pradžių, kaip sako medikai, žmonės labai bijo operuotis.
„Yra tų atvejų kai ten rašosi testamentus, atsisveikinimo laiškus. Pagalvoja gerokai, po to dar kartą ateina, dar kartą pabėga iš kabineto, tada po kiek laiko sutinka“, – pasakoja Santaros klinikų neurochirurgas Žilvinas Chomanskis.
Gydymo esmė – tinkamoje smegenų vietoje įstatyti elektrodą ir nustatyti tinkamą elektros srovę.
„Kalba eina apie miliamperus ir milivoltus, tai yra labai nedidelė srovė, tam, kad paveiktų aplinkines smegenų substancijas. Ne Ignalinos elektrinė ten pajungta“, – tvirtina Santaros klinikų neurochirurgas Žilvinas Chomanskis.
Elektros impulsai, jei reikia, gali slopinti smegenų branduolį, gali ir skatinti jį veikti. Netrukus Santaros klinikos turės naujesnių ir gudresnių stimuliatorių.
„Tarkim, pacientą labiau sukausto, mes tą galim su tuo pačiu elektrodu užregistruoti ir sužinoti, kad pacientas labiau yra kaustomas ir tuomet grįžtamojo ryšio principu stimuliatorius pats galėtų padidinti šiek tiek srovę“, – teigia Santaros klinikų neurochirurgas Žilvinas Chomanskis.
Dažnai pacientai atvažiuoja jau pavėlavę
Pirmieji Lietuvoje stimuliatorius sergantiems Parkinsono liga pradėjo statyti Kauno klinikų medikai – juos įstatė daugiau nei dviem šimtams ligonių, iš kurių jauniausias buvo 32 metų.
„Mūsų pirmoji operacija kuri buvo prieš 14 metų, jinai truko 12 valandų, bet šiandien irgi atlikom operaciją giliosios smegenų stimuliacijos implantavimo, jinai truko valandą dešimt minučių. Ligonis poryt važiuos namo“, – atskleidžia Kauno klinikų gydytojas neurochirurgas Andrius Radžiūnas.
Tiek Kauno, tiek Vilniaus klinikos galėtų atlikti daugiau tokių operacijų, bet kai kurie kenčiantys nuo Parkinsono ligos čia atvažiuoja jau pavėlavę.
„Dar tikrai ne visi pacientai žino, kad yra tokia galimybė, dar blogiau, kad ne visi neurologai žino, kad yra tokia galimybė, gydo iki galo, ir tada, kai pacientas turi ryškią demenciją, tą vadinamą Parkinsono ligos nusidėvėjimą, jau tada atsiunčia pas mus“, – pasakoja Santaros klinikų neurochirurgas Žilvinas Chomanskis.
Stimuliacija Parkinsono ligos neišgydo, bet pristabdo jos vystymąsi. Ši liga Lietuvoje nustatyta dvylikai tūkstančių žmonių, tarp kurių yra ir vos 25 metų jaunimo.
Tačiau smegenų stimuliacija gydo ne tik sergančius Parkinsonu. Kauno klinikos ką tik stimuliatorių įsiuvo žmogui, kuris kentėjo nuo nugaros skausmų. Smegenų stimuliacija Lietuvoje jau gydoma depresija, epilepsija. Pasaulyje šį metodą bandoma taikyti sergantiems hipertenzija, nutukimu, anoreksija, turintiems priklausomybių.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
