Opozicija dėl naujovių pranašauja didžiulį chaosą. O Vilniaus savivaldybė nebelaukia įstatymo įsigaliojimo – lengvatų prašytojams kompensacijas jau skirsto ir turto nevertina.
Vilnietė senjorė Romalda atskuba į savivaldybę prašyti kompensacijos už šildymą, nors iki šildymo sezono pradžios, tikėtina, dar mėnuo. Savivaldybėje tokių kaip ji prašytojų jau anšlagas, tad dvi valandas jai teko laukti eilėje.
Dviejų kambarių bute viena gyvenanti senjorė sako skubanti pateikti prašymą, kad kompensacijos sulauktų jau nuo pirmosios šildymo sąskaitos, nes iš pensijos sunkiai išgyventų, jei už šildymą tektų mokėti visą kainą.
„Dėl vaistų reikia daug išsileisti, vaistai, nors kai kuriuos kompensuoja, labai brangūs. Maistui išsileidžia, nieks nelieka“, – pasakoja Romalda.
Nors prašymą kompensacijai už šilumą ir karštą vandenį galima pateikti ir internetu ar telefonu, nuo ankstaus ryto daugybė vilniečių plūsta į savivaldybės priimamąjį.
Per 10 dienų Vilniaus miesto savivaldybė jau sulaukė apie 7 tūkst. kompensacijų prašymų, tai yra trečdaliu daugiau nei pernai. Savivaldybės darbuotojai kompensacijas už šilumą jau skirsto ir prašytojų turto dar nevertina, nes įstatymo pataisa dar neįsigaliojo, ją Seimas priėmė tik šį antradienį, o prezidentas dar nepasirašė.
„Pateikti prašymų kiekiai yra nemaži, jei lauktume įstatymo ir spalio, kai jis įsigalios, žmonės mėnesį lauktų atsakymo. Nagrinėjame pagal dabar galiojantį įstatymą. Kol naujas nepatvirtintas, vadovaujamės galiojančiu įstatymu“, – teigia Asmenų aptarnavimo poskyrio vedėja Ana Venclovaitienė.
Nors savivaldybės darbuotojai kompensacijų prašytojų turto dar nevertina, kol neįsigaliojo įstatymo pataisa, sostinės meras Valdas Benkunskas perspėja, kad dalis vilniečių kompensacijų negaus pagal kitą kriterijų – atsisakymą renovuoti arba nedalyvavimą apklausoje dėl daugiabučio renovacijos.
„Jie netenka kompensacijos. Yra skatinimo priemonių, kad pinigai būtų naudojami tikslingai, nes bet kokia lengvata ar kompensacija – tai yra tam tikri praradimai miestų ir valstybės biudžetams“, – teigia V. Benkunskas.
O Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas mėgina raminti, kad artėjantį šildymo sezoną kaina turėtų būti panaši kaip pernai.
„Kaina, reikia orientuotis, prognozuojam, kad bus labai panaši į praeitų metų spalio – sausio kainas. Bus 8–9 ct.“, – tikina G. Bakanas.
Kompensacijų gali tikėtis tie gyventojai, kurių išlaidos už šilumą ir karštą vandenį viršys dešimtadalį namų ūkio narių pajamų. Seimui nusprendus grąžinti turto vertinimą skiriant kompensaciją už šildymą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada, kad antras ar trečias nekilnojamojo turto objektas kaip butas, namas, žemė ar miškas neturėtų sutrukdyti gauti kompensaciją tik tuo atveju, jei iš jo negaunate papildomų pajamų.
„Gali gauti kompensaciją, jei jų situacija finansinė parodo savivaldybės vertintojams, kad kompensacija reikalinga. Vienintelis aspektas, kad savivaldybė turi teisę įvertinti turtą, ar gauna iš jo pajamas, ar neturi galimybės pats susimokėti už šildymą“, – teigia ministrė Monika Navickienė.
Visgi kai kurie opozicijos atstovai tvirtina, kad valdantieji per anksti grąžina turto vertinimą skirstant šildymo kompensacijas ir prognozuoja didžiulę sumaištį.
„Tiesmukai grąžinti turto vertinimą 3–4 kartus padidintų naštą savivaldybių darbuotojams, o jei kažkas nesutampa registruose ir žmonėms, kurie turi, ar neturi turtą, turės įrodinėti atskira tvarka“, – teigia Seimo narys Linas Kukuraitis.
Praėjusią žiemą kompensacijas gavo beveik 300 tūkst asmenų, tai yra dešimtadalis visų Lietuvos gyventojų. Vyriausybė viliasi, kad šiemet kompensacijų gavėjų sumažės ne tik dėl turto vertinimo, bet ir dėl pigesnio šildymo atslūgus Rusijos sukeltai energetikos krizei bei sumažėjus energijos kainoms.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
