Paaiškėjus taršos faktui jis teigė aplinkybes aiškinęsis su pagrindiniu „Grigeo“ akcininku Gintautu Pangoniu, o užfiksuotame jų pokalbyje P. Sereikis sako, kad „Jonas viską laikė truputėlį tarsi paslaptyje“.
Šiaulių apygardos teismo posėdyje penktadienį paprašytas paaiškinti šią frazę P. Sereikis teigė, kad buvo kalbama apie buvusį gamyklos gamybos vadovą Joną Garalį, kurio žinioje buvo nuotekų valymo įrenginiai Dumpiuose.
„Tai išplaukė iš to, kad aš tos informacijos detalios apie išvalymus, apie visa kita – reali situacija kad būtų aiškiai įvardijama, kad ten yra didelė bėda, – neturėjau“, – teisme aiškino P. Sereikis.
Jis patvirtino, kad J. Garalis nesidalindavo visa informacija apie nuotekų valymą – tai P. Sereikis suprato jau po 2020 metų sausio 7 dienos, kai pranešta apie pradėtą prokurorų tyrimą.
„Tyrimo metu aiškėjo, kad ne visi darbai ėjo per technikos tarnybą, panašu, kad taip buvo. Iš to ir susidariau tokį įspūdį“, – liudijo P. Sereikis, kurio vadovaujamas padalinys turėjo užtikrinti tinkamą įrangos veikimą, bet ne gamybos procesą.
Įmonėje technikos vadovu 2014-2021 metais dirbęs P. Sereikis sakė apie netinkamai išleidžiamas nuotekas nieko nežinojęs, kol įmonėje apsilankė teisėsaugininkai: „2020 metais sužinojome, kad yra kažkokių neišspręstų klausimų, kai prokuratūros atstovai atvažiavo į įmonę“.
P. Sereikis taip pat buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime.
Pernai spalį byloje liudijęs buvęs „Grigeo Klaipėdos“ gamybos padalinio vadovas J. Garalis teigė, kad G. Pangonis žinojo apie ribotus bendrovės nuotekų valymo pajėgumus ir neteisėtą jų išleidimą į Kuršių marias, tačiau investuoti į papildomus valymo įrenginius nesutiko.
Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti „Grigeo Klaipėdai“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
„Grigeo Klaipėda“ buvusiems darbuotojams yra iškėlusi civilinius ieškinius, kuriuose siekia prisiteisti 2,8 mln. eurų.
