• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
129
Christopheris Cavoli (nuotr. SCANPIX)

Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Baltijos jūra aljanso kontekste bus suvokiama visai kitaip, sako NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Christopheris G. Cavoli dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime. Pasak jo, Aljansas daug išmoko ir iš karo Ukrainoje. 

129

Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Baltijos jūra aljanso kontekste bus suvokiama visai kitaip, sako NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Christopheris G. Cavoli dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime. Pasak jo, Aljansas daug išmoko ir iš karo Ukrainoje. 

REKLAMA

Jis sako, kad pirmiausia abiejų šalių narystės NATO įtrauks didelių karinių pajėgumų, be kita ko, tai išplės Aljanso šiaurinę geografiją ir padidins atsakomybės srities dalį. 

„Žvelgiant iš karinės perspektyvos, visų pirma, abi šalys nedelsdamos į aljansą įtraukia labai pajėgių kariuomenių. Nėra reikalingos plėtros programos ar institucinės reformos programos, šios karinės pajėgos jau daugelį metų bendradarbiauja su aljanso pajėgomis pratybų metu“, – NATO viešajame forume sakė C. Cavoli.

„Antras dalykas, kurį jos atneša, yra nauja geografija į šiaurinę mūsų atsakomybės srities dalį. Baltijos jūra dabar suvokiama visai kitaip, nes ją supa NATO šalys su stipriomis tautomis ir stipria kariuomene“, – pridūrė jis. 

REKLAMA
REKLAMA

„Tiesiog didžiuliai privalumai, kurie ateina iš karto“, – sakė C. Cavoli.

Gynybos planai prisitaiko prie situacijos

Kalbėdamas apie iššūkius Aljansui ir naujuosius gynybos planus, C. Cavoli pripažino, kad ilgą laiką apie gynybą buvo galvojama visai kitaip, nei situacija to reikalauja dabar. 

REKLAMA

„Po Šaltojo karo koncentravomės į operacijas, kurios buvo nukreiptos į krizių valdymą, o dabar optimizuojamės, prisitaikome prie esamos situcijos. Reikia modernizuoti kai kurias kolektyvinės gynybos strategijas ir būdus, todėl reikia išsamių ir specifinių planų, reikia turėti struktūrinius planus, kad galėtume įgyvendinti savo veiklas, atitikti narių poreikius“, – kalbėjo  NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.

Jis pridūrė, kad daugiausia iššūkiu šiuo metu kelia logistinė sistema, mat reikia ją pakeisti, siekiant pritaikyti didelio masto manevrams, tarkime, panašaus dydžio, kaip buvo Afganistane. 

REKLAMA
REKLAMA

Jis pridūrė, kad karas Ukrainoje yra „siaubingai didelis fontanas iš kurio mes semiamės patirties ir pamokų“. 

Didžiausia pamoka, anot jo, kurią NATO išmoko yra nuoseklumas. „Kaip Ukraina susigrupavo: nuo visuomenės iki politikų, kariuomenės, jie veikia, kaip vienas. Drąsa ir sanglauda šių sričių, išmokė, kokia svarbi visų šių komponentų sanglauda“. 

Anot C. Cavoli yra įvairių karo tipų, bet karas – neįtikėtinai destruktyvi galia.

„Kariuomenės turi tą galią, turime galvoti apie būdus, kaip atgrasyti, konflikto mąstas reikalauja pramoninės bazės, kad būtų viskas lankstu prisitaikytų prie poreikių, toks karas reiakalauja daug gerai apmokytų žmonių, manevrų, tam reikia profesionalų, tai mūsų privalumas, mes turime profesionalų“, – kalbėjo karininkas, pridūręs, kad šiuo metu Rusija yra atgrasyta nuo karo prieš Aljansą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Švedija bus NATO

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį. Tuo metu Švedijos narystė įstrigo, nes jos ratifikavimą vilkino Turkija, teigdama teigė, kad Švedija turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.

Pirmadienį NATO sąjungininkes nustebino naujas R. T. Erdogano pareiškimas, kuriuo šis susiejo Švedijos narystę su įstrigusių Ankaros derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) atnaujinimu.

Vilniuje Turkijos lyderis pirmadienį susitiko ir su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu – pastarasis po susitikimo paskelbė, kad aptartos galimybės suteikti naują impulsą ES ir Turkijos bendradarbiavimui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų