Vos susitikus pokalbių pradėjome nuo tikėjimo veikla, kurios Donatui Montvydui šiuo metu netrūksta. Muzikavimas, šokių treniruotės ir vis tiek spindinčios akys. Kaip?
Apie tikėjimą ir mūzų paieškas
Tad gal ir pradedam nuo to tikėjimo. Ką jis tau reiškia?
Tiek asmeninis, tiek profesinis gyvenimas susijęs su tikėjimu, kuris skatina veikti, motyvuoja. Gali suklupti dešimtis kartų, bet jei esi įsitikinęs, kad galiausiai žengsi tvirtai – pasieksi savo tikslą.
Tikiu muzikos galia, tikiu, kad esu gabus ją kurti, tikiu, kad šokių projekte, jei ir nelaimėsiu, bet atiduosiu visą save.
Taip pat tiki ir tuo, kad dainuosi iki kol gyvas būsi?
Tai ne svajonė. Net nelabai tikiu tuo. Būsiu laimingas, jei dar ilgą laiką nepritrūks gabumų, nepristigs mūzų ir noro visam tam. Jei šių komponentų nebus, muzikos per prievartą „neišgimdysi“.
Kiek man bus skirta, tiek dainuosiu. Muzika tėra viena iš man priimtinų savęs išraiškos priemonių. Kol kas kitos tinkamesnės alternatyvos nematau.
Kaip nepritrūksta tų mūzų?
Jų gali rasti bet kur: bendravime su artimais žmonėmis, mylimaisiais, asmeniniuose išgyvenimuose, kelionėse, buityje galiausiai. Pats gyvenimas diktuoja situacijas, iš kurių daug ko gali pasisemti. Svarbu tai pastebėti.
Gaila tik tai, jog pats įkvėpimo procesas trunka kur kas trumpiau nei jo laukimas. Tačiau nereikia perpausti savęs – viskas ateina natūraliai. Manau, tai yra dovana.
Muzikos kelio pradžia – tėčio kasetė
Esi vadinamas vienas perspektyviausių savo amžiaus atlikėjų. Ar dar matai tų perspektyvų Lietuvoje?
Jei esu čia, reiškia dar vis matau. Išvažiuoti galima bet kada, tačiau kam to reikia? Nesijaučiu, jog čia, Lietuvoje, jau įgyvendinau visas savo svajones. Ne viską pasiėmiau, ne viską suteikiau klausytojams.
Tačiau neatmetu galimybės išvažiuoti pasitobulinti į užsienį. Kol kas, atrodo, dar netrksta muzikinių žinių, bet manau jau netrukus tas momentas, kai pajusiu stygių... Mąstau apie studijas užsienyje – norėčiau tobulintis kaip atlikėjas, noriu pamatyti kaip ir kuo gyvena pasaulio jaunimas. Tačiau tai dar tik pamąstymai.
D. Montvydas (Fotodiena nuotr.)
Nevilioja galimybės užsidirbti kur kas daugiau?
Gal ir vilioja. Tačiau tai nėra lemianti priežastis. Kur šeima, draugai, palaikymas? To btų sunku atsisakyti.
Ar tiesa, kad tai tėvai pastūmėjo link muzikanto karjeros?
Tėvai tik pastūmėjo eiti į muzikos mokyklą. Tačiau jie juk nespėliojo, bsiu aš muzikantu ar ne. Ne į muziką, o į gyvenimą mane įtraukė. Pats muzikinis formavimasis juk labiau nuo asmens priklauso – reikia sugebėti atrasti ryšį su muzika.
Tačiau tėtis nesąmoningai padovanojo meilę muzikai... O mama buvo labai didelė pagalbininkė svajonėms siekti!
Kaip?
Vaikystėje padovanota muzikinė kasetė, su tokiomis legendinėmis grupėmis kaip „Queen“, „Led Zeppelin“, „Deep Purple“, Bon Jovi. Gal 40-50 atlikėjų!
Ta kasetė buvo vienintelis muzikinis šaltinis, klausiau jos gal penkis metus. Net nežinojau, kas ten per dainos, nežinojau nieko apie tuos atlikėjus, tačiau sėdėdavau ir kaifuodavau. Tai buvo įkvėpimų įkvėpimas, išties magiškas mišinys.
D. Montvydas (Fotodiena nuotr.)
Esi rock'o gerbėjas?
Esu senos muzikos gerbėjas. Mano muzikinis kelias dar per trumpas, kad būtų galima įvertinti, tačiau vengiu sintetinės muzikos. Pagal elektroniką galima linksmai pašokti, tačiau man ji nesuteikia tokių emocijų kaip gyvas atlikimas, gyvas vokalas, muzikos instrumentų garsai.
Užaugau su senuoju rock'u, jis turin išliekamąją vertę. Klausydamas jos jaučiu kažkokią tiesą, emociją, asmeninį išgyvenimą. Norėčiau, kad ir mano kuriama muzika tą patį suteiktų žmonėms...
Dainuoti sau – egoistiška
Tavo muzikinis kelias pavydėtinas. Laikai save laimės kūdikiu?
Nenoriu lipti į medį ir dėkoti dievams už tai, ką turiu. Tačiau sakoma, kad artistai, menininkai praeitą gyvenimą nugyvenę gražiai, nes į kitą ateina apdovanoti kūrybos dovana.
Manau, mano karma nėra bloga. Nesu blogas žmogus, nelinkiu pikto kitiems, nekerštauju, galiausiai nesu narkomanas ar alkoholikas...
Tereikia šiomis dovanomis mokėti pasinaudoti. Visų pirma atrasti jas.
Kokio atlikėjo funkcija? Ką suteiki žmonėms?
Aš taip išauklėtas ar davė Dievulis. Suktis apie save, galvoti apie save – egoistiška, tai nėra gerai. Nežinau, kaip kiti kompozitoriai, tačiau jaučiu atsakomybę prieš kitus, prieš klausytojus, kiek vaikų klauso galiausiai. Išvada tokia, kad kūryba eina iš kažko. Vieni eina dėl populiarumo, dėl pinigų. Kadangi pats mokiausi iš muzikos, žinau, ką tai reiškia, kokią įtaką gali turėti atlikėjas. Jei galėčiau padaryti tokią įtaką, kokią man padarė muziką, bčiau labai patenkintas. Viduje jauti, kad esi čia ir dabar, negali dainuoti sau, privalai dainuoti žirovui. Jį palieki pirmoj eilėj, save nustumi į šalį.
Muzika – mano gyvenimo dalis.
