Teismas praėjusią savaitę leido prokurorui susipažinti su naujienų agentūros BNS žurnalistės kompiuteryje esančio kietojo disko informacija bei perrašyta informacija iš mobiliojo ryšio telefono bei USB jungties.
Prokuroras teismui pateikė mobiliojo ryšio telefono ir USB jungties informacijos apžiūros protokolus. Jie buvo pridėti prie bylos.
Posėdžio metu paaiškėjo, kad prokurorui peržiūrėjus objektus, paaiškėjo, kad juose tėra BNS žurnalistės asmeninės nuotraukos ir darbinių telefonų kontaktai.
„Keista būtų, jeigu nebūtų bendradarbių kontaktų“, - sakė D.Ulbinaitės advokatas G.Danėlius.
Prokuroras dar pageidavo pratęsti terminą kompiuterio kietojo disko informacijos apžiūrai, nes procedūra nėra baigta. Tačiau teismas šį prašymą atmetė. Teismas taip pat atmetė prokuroro prašymą kreiptis į Valstybės saugumo departamento (VSD) Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją dėl VSD pažymos, dėl kurios paviešinimo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įvertinimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiam kreipimuisi pagrindo nėra.
Prokuroras savo kalboje paminėjo, kad nusikaltimų, susijusių su valstybės paslaptimi, neįmanoma atskleisti netaikant procesinių prievartos priemonių. Jis prašė teismo tenkinti jo skundą, o D.Ulbinaitės - atmesti.
Jis prašo prezidentės patarėjai skirti daugiau kaip 9 tūkst. eurų baudą bei atimti teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Vilniaus apygardos teismas ankstesniuose posėdžiuose apklausė VSD valdybos viršininką Vidmantą Kaladinską ir išteisintąją D.Ulbinaitę. Šios apklausos vyko uždaruose posėdžiuose.
Apylinkės teismas yra išteisinęs D.Ulbinaitę dėl kaltinimų atskleidus valstybės paslaptį.
Prokuroras prašė ištirti D.Ulbinaitę poligrafu, tačiau teismas šį prašymą atmetė motyvuodamas, kad poligrafo naudojimas nesiejamas su baudžiamuoju procesu.
Kiek anksčiau teismas atmetė prokuroro prašymą apklausti prezidentę Dalią Grybauskaitę. Teismas konstatavo, kad prezidentė nebuvo byloje nagrinėjamų įvykių dalyvė.
Teismas taip pat atmetė prokuroro prašymus pakartotinai apklausti BNS redaktorę Jūratę Damulytę Semėnienę ir įpareigoti ją atskleisti informacijos šaltinį.
Ikiteisminis tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo pradėtas 2013 metų spalį, kai naujienų agentūra BNS paskelbė apie VSD perspėjimus, jog Rusija rengia informacines atakas prieš šalies vadovus.
Naujienų agentūros BNS vyriausioji redaktorė J.Damulytė Semėnienė teismui atsisakė atskleisti informacijos šaltinį, pagal kurį buvo parengtas pranešimas apie VSD perspėjimus.
Perdavus bylą teismui, D.Ulbinaitė pasitraukė iš prezidentės komandos, tačiau po pirmos instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio vėl grįžo į atstovės spaudai pareigas.
Teismas yra paskelbęs, kad šiame tyrime neteisėtai klausytasi naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbių. Teismas taip pat pripažino, kad BNS redaktorė nepagrįstai buvo įpareigota atskleisti informacijos šaltinį, neteisėta pripažinta ir jos namuose atlikta krata.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
