„Konkurencijos taryba sudavė smūgį ne vien mūsų verslui – daug didesnį nerimą kelia sprendimo poveikis visos žiniasklaidos ateičiai“, – teigia Laura Blaževičiūtė, „All Media Lithuania“ generalinė direktorė.
Pasak L. Blaževičiūtės, „TV3 Grupei“ priklausanti UAB „All Media Lithuania“ Lietuvoje konkuruoja su tokiais žaidėjais, kaip „Google“, „Meta“ („Facebook“, „Instagram“), „Youtube“, „Spotify“ ir kitais. Šie žaidėjai jau šiandien užima reikšmingą Lietuvos reklamos rinkos dalį, o vartotojai su jais praleidžia vis daugiau laiko.
Todėl išlikti norintis vietos verslas turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti reklamos efektyvumą ir sėkmingą konkurenciją. Sparti technologijų raida lėmė, kad naujos skaitmeninės radijo stotys ir televizijos lengvai gali steigtis, nepriklausomai nuo dažnių prieinamumo šalyje.
„Prieš globalius milžinus galime atsilaikyti tik investuodami į kokybišką ir auditorijai patrauklų turinį, darbuotojus bei reklamos užsakovams vertę keliančius sprendimus. Tai reikalauja milžiniškų resursų, prieinamų tik plečiant veiklą. Siekis įsigyti „M-1“ grupę, mums reiškė galimybes auginti veiklos efektyvumą ir kovoti dėl auditorijos, daugiau investuojant į turinio kokybę.
Negalime nuvilti auditorijos lūkesčių dėl turinio kokybės – kitaip ją perims laisvę siūlantys, bet atsakomybės užtikrinti nesugebantys globalūs žaidėjai“, – pabrėžia L. Blaževičiūtė. Itin konservatyvus KT požiūris į rinkas, gali turėti neigiamo poveikio ir Lietuvos investiciniam klimatui, nurodo Marius Juonys, advokatų kontoros „Ellex“ partneris. Pasak jo, verslai transformuojasi peržengdami ankstesnių rinkų ribas, o reklamos srityje pokyčiai yra ypač ryškūs.
„Žiniasklaida ir dėl auditorijos, ir dėl reklamos Lietuvoje varžosi ne vien tarpusavyje, bet ir su globaliais žaidėjais – tai reiškia, kad uždaros TV, radijo ar kitos reklamos rinkos nebėra. Vartotojai yra pasiekiami įvairiais kanalais, todėl prielaida, jog reklamą žiniasklaidoje perkantys klientai nevertina kitų alternatyvų, tiesiog neatitinka šių dienų realybės. Dėl šios priežasties, labai siauras požiūris į rinką klaidina tiek vertinant konkurencijos rizikas, tiek priimant sprendimus.
Kartu siunčiamas signalas ir kitiems verslams: jų kreipimaisi bus vertinami labai siaurų rinkos segmentų kontekste. Tai didina netikrumą dėl įsigijimo sandorių patvirtinimo ir stabdo sprendimus investuoti bei plėstis“,– atkreipia dėmesį M. Juonys.
Teisininkas įžvelgia ir kitą nerimą keliančią tendenciją. Pasak jo, net įžvelgus riziką konkurencijai, sandorį galima išsaugoti – įstatymai leidžia grėsmę pašalinti papildomais įsipareigojimais. Tai – įprasta praktika kitose ES šalyse. Siūlydama prisiimti įsipareigojimus, eliminuojančius KT nurodytas grėsmes, „All Media Lithuania“ taip pat siekė šia galimybe pasinaudoti.
Kadangi KT įžvelgė prielaidas sieti radijo ir televizijos reklamos pardavimus, „All Media Lithuania“ pasiūlė įsipareigojimą atsisakyti tokios verslo praktikos.
Be to, siekiant užtikrinti tokio įsipareigojimo efektyvumą, bendrovė buvo pasirengusi užtikrinti nepriklausomą siekiamų įsigyti radijo stočių komercinę veiklą, atskiras jų komandas ir pardavimus, vidinį priežiūros mechanizmą, o taip pat – garantuoti visų darbuotojų apmokymus bei klientų informavimą.
KT tokį siūlymą atmetė – esą oficialias sutartis įmanoma apeiti žodiniais susitarimais, kuriuos sunku kontroliuoti.
„Ne tik sprendimas, bet ir jo motyvai siunčia nerimo signalą Lietuvos verslui. Tarptautinėje praktikoje įsipareigojimas nesieti pardavimų yra klasikinis būdas panaikinti konkurencijos institucijų įžvelgtas rizikas. Pateikėme pavyzdžius, kad ši praktika yra taikoma ir visiškai priimtina Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir kitų šalių konkurencijos institucijoms, tačiau mūsų šalies realybė kita.
Tačiau sprendimas atmesti siūlymą argumentuojant, esą, „žodžiu galima susitarti dėl bet ko“, kelia dar didesnį rūpestį. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos konkurencijos institucija verslus ir jų klientus iš anksto laiko nesąžiningais. Akivaizdu, kad tą patį teiginį galima pritaikyti bet kokiam verslui – tai dar labiau apriboja galimybę išgelbėti sandorį, panašiose situacijose siūlant klasikinį „nesiejimo“ įsipareigojimą. Todėl po šio sprendimo matome, jog tai, kas pritaikoma kitose ES šalyse, Lietuvoje nesuveikia. Tuo tarpu savų gairių įsipareigojimų vertinimui KT nėra paskelbusi. Tai tampa dideliu iššūkiu verslui, nes įsipareigojimų vertinimas tampa sunkiai nuspėjamu“, – apgailestauja M. Juonys.
100 proc. minimų įmonių akcijų valdanti Rūta Grušnienė teigia nusivylusi Konkurencijos Tarybos sprendimu. „M-1“ radijo stočių grupę sudaro Lietuvoje gerai žinomos ir klausytojų pamėgtos radijo stotys „M-1“, „Lietus“, „M-1 Plius“, „Laluna“, „Raduga“ ir internetinė radijo stotis „M-1 Dance“.
