Apie tai, kad tūkstančiai gyventojų tikisi didesnių pensijų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Iki birželio 30 d. gyventojai turėjo apsispręsti, ar kaupti pensiją antrojoje pensijų pakopoje. Ar esate patenkinti rezultatais?
M. Šiurkus: Skaičiai daugiau mažiau panašūs kiekvienais metais, mes jau turime statistiką nuo 2019 m., į kurią galime atsiremti ir skaičiuoti, matome, kad 30-40 proc. gyventojų lieka antrojoje pensijų pakopoje ir pasirenka kaupti.
Ar pasirenka, nebūčiau tokia tikra, nes „Sodra“ pranešė, jog paskyrose žinutes perskaitė 56 proc. visų įtrauktųjų. Tai klausimas, ar tie likusieji nėra tie, kurie iš viso neperskaitė žinučių?
M. Šiurkus: Likusieji buvo informuojami kitokiu būdu – elektroniniu paštu, registruotu paštu. Jie buvo informuoti ir bendra informacinė kampanija, tai didžioji dalis žmonių, net ir nenorėdami girdėjo apie tokį dalyką, kad turi galimybę pasirinkti, ar likti antrojoje pakopoje, ar pasitraukti.
Ar tokie skaičiai jus tenkina ir ar nereikia pradėti kokios nors kampanijos, kuri irgi skatintų žmonių kaupimą?
M. Šiurkus: Tai yra kiekvieno asmens pasirinkimas, nes iš esmės pensija ir susideda: biudžeto dalis, „Sodrinė“ dalis ir asmeninė, kiek žmogus pasirenka ir pats susikaupia. Be abejo, būtų geriau, kad kuo daugiau asmenų rūpintųsi kuo anksčiau savo senatve ir atsidėtų ateičiai kuo didesnes lėšas.
Informacinės kampanijos tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių pasirinktų kitus būdus, nebūtinai gali būti II ar III pakopa, bet kad turėtų ne vien tik „Sodros“ alternatyvą. Matome, kad žmonės sąmoningėja, nes šiais metais 3000 asmenų, kurie nebuvo pakviesti, patys pasirinko antrąją pakopą. Tikimės, kad kuo daugiau žmonių turės aukštesnį finansinį raštingumą, supras, jog savo senatve reikia rūpintis kuo anksčiau, tai ir rezultatai bus geresni.
Pone Kukuraiti, esate atsakingas už šią sukonstruotą sistemą ir neseniai pateikėte pasiūlymus, kad ją reikia modifikuoti. Kodėl tos akys atsivėrė ir kas konkrečiai turėtų būti modifikuojama?
L. Kukuraitis: II pakopa atsirado ne prie mūsų ir daugiau spręsdami bėdas, radome šį kompromisą ir sistema buvo patvirtinta ir kaip su kiekviena reforma, po kelių metų aiškėja, kas veikia, o kas neveikia.
Tie skaičiai, kuriuos minėjote pradžioje ir kuriuos gerbiamas Martynas gana pozityviai aptarė, aišku, kadangi aš esu opozicijoje ir mes matome, kad daugiau nei pusė žmonių išėjo ir atsisakė, tai rodo, kad žmonės yra sąmoningi ir patys, o ne valstybė sprendžia, kada dalyvauti, o kada nedalyvauti antrojoje pakopoje.
Antras dalykas rodo, kad šį pusmetį viešoji nuomonė apie pensijų kaupimo sistemą buvo neigiama. Praėjusiais metais pensijų fondai neuždirbo ir infliacija buvo aukšta, nemaža grupė žmonių susidūrė su finansiniais sunkumais ir staiga paaiškėjo, kad ne tik negali atsiimti pinigų, bet ir turi po 3 proc. atsidėti į fondus. Tas laikotarpis buvo sudėtingas žmonėms ir čia vyriausybė tikrai nenudirbo darbo kažkaip susitikti su visuomene ir aptarti šiuos klausimus. <...>
Yra keletas dalykų, kurie pagal mus yra esminiai, tai yra atskaitinimai nuo turto. Fondai čia elgiasi pakankamai lanksčiai ir atskaitymai nuo bendros žmogaus sukauptos vertės yra daugiau nei 1 procentas kai kuriuose fonduose. Tai norime turto dalį minimalizuoti. Mes esame pateikę, kad tai būtų 0,2 proc.
Antras dalykas, Konstitucinis teismas yra davęs atsakymą, kad automatinis įtraukimas yra teisėtas, dabar klausimas, ką su tuo daryti. Mūsų siūlymas toks, kad automatinis įtraukimas naudojamas tam, jog žmonės aktyviau dalyvautų antroje pakopoje. Martynas minėjo, kad 3 ar 4 proc. yra per mažai ir kitose šalyse žmonės kaupia iki 10 proc., dėl to jie turi švediškas ar vokiškas pensijas, tai šis principas turėtų turėti lygsvarą, kad reguliariai. Kai atsidaro langas įtraukti žmones į pensijų kaupimą, tai turėtų būti ir galimybė išeiti, nedalyvauti.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
