• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Emigracijoje gyvenantys lietuviai vis mieliau būstus gimtinėje perka ne iš pasiskolintų, o uždirbtų ir sutaupytų lėšų. Ankstesnė nekilnojamojo turto brokerių baimė, kad emigrantai mieliau investuos į būstus svetur, neišsipildė – rinka dabar ypač gyvybinga.

Emigracijoje gyvenantys lietuviai vis mieliau būstus gimtinėje perka ne iš pasiskolintų, o uždirbtų ir sutaupytų lėšų. Ankstesnė nekilnojamojo turto brokerių baimė, kad emigrantai mieliau investuos į būstus svetur, neišsipildė – rinka dabar ypač gyvybinga.

REKLAMA

Prieš dvejus metus šalies bankams įsigaliojo apribojimai išduoti paskolas užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nors ir sušvelninus įstatymą, emigravusių tautiečių būsto paskolos ne eurais beveik nevilioja.

Sušvelnino tvarką

Pagrindinė priežastis, lėmusi priimtas pataisas, kaip tąkart aiškino Lietuvos bankas, yra rizikos užkardymas. Jų teigimu, skolintis kita valiuta nei gaunamos pajamos – rizikinga, nes finansų rinkose nėra priemonės, galinčios padėti apsisaugoti nuo kurso svyravimo dvidešimties ar trisdešimties metų.

Netrukus po priimtų pakeitimų nekilnojamojo turto brokeriai akcentavo, kad su paskolomis susiję pokyčiai skaudžiausiai paveiks Anglijoje, Norvegijoje ir Švedijoje dirbančius tautiečius ir jie, užuot pirkę būstus gimtinėje, į nekilnojamąjį turtą investuos emigracijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau to paties įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., pakeitė situaciją ir bankai bei unijos pradėjo teikti būsto paskolas užsienio valiuta pajamas gaunantiems asmenims. Tokią paslaugą šiuo metu teikia didieji bankai SEB bei „Swedbank“, Medicinos bankas ir pora kredito unijų.

REKLAMA

Didelio susidomėjimo nesulaukia

Pavyzdžiui, SEB bankas būsto paskolas užsienio valiuta teikia asmenims, kurie pajamas gauna Šveicarijos frankais, Jungtinės Karalystės svarais sterlingais, JAV doleriais, Danijos, Švedijos ir Norvegijos kronomis. Eurais pasiskolinti gali ir asmenys, kurie gyvena euro zonai nepriklausančioje Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės šalyje.

Vis dėlto SEB banko Komunikacijos projektų vadovė Jovita Bazevičiūtė teigia, kad bankas, nors ir nekaupia statistikos apie užsienio valiuta emigrantams išduodamas paskolas būstui, didelio susidomėjimo tokiomis paskolomis nesulaukia.

REKLAMA
REKLAMA

„Būsto kreditą užsienio valiuta paėmusių klientų SEB banke nėra daug – tokie atvejai yra pakankamai reti. Pastebime, kad dažnai emigrantai nekilnojamąjį turtą Lietuvoje (ypač regionuose) įsigyja nuosavomis, o ne skolintomis iš bankų lėšomis“, – atsakyme tv3.lt rašė J. Bazevičiūtė.

Kad paskolos būstui užsienio valiuta nėra itin populiarios, pastebi ir „Swedbank“.

„Iš visų būsto paskolos gavėjų tokių gyventojų dalis šiemet sudaro iki 2 proc.“, – tv3.lt sakė banko atstovas Lietuvoje Saulius Abraškevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rinka itin gyvybinga

Nekilnojamojo turto brokeriai, prieš tai būgštavę, kad paskolų tvarkos sugriežtinimas atbaidys potencialius pirkėjus, dabar pastebi įdomią tendenciją – apie pusė būstus Lietuvoje perkančių emigrantų tai daro savomis lėšomis.

„Statistika yra tokia, kad pusė žmonių perka su kreditu, pusė – nuosavomis lėšomis. Be abejo, tas nuosavas lėšas reikia kažkaip sukaupti, todėl kažkas kelerius metus padirba užsienyje ir grįžta į Lietuvą įsigyti būstą“, – tv3.lt kalbėjo bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

REKLAMA

Jis taip pat pastebi, kad nekilnojamojo turto rinka tebėra itin gyvybinga ir vis dar stebina augimu.

„Rinka yra auganti, vis dar pardavimo rodikliai nustebina ir mus pačius. Vis pažiūrime naują ketvirtį ir vis matome naujus sandorių rekordus tiek naujos statybos, tiek senos statybos būstų. Matome aktyvią, gyvą rinką, kurioje nedominuoja skolinti pinigai, kaip buvo piko metu, daug nuosavų lėšų, kas visgi sako, kad rinka yra subalansuota ir sveika. O pinigai uždirbti ir viduje, ir išorėje“, – kalbėjo M. Čiulada.

REKLAMA

Paskolos brangsta

Tačiau įsigyti naują būstą sostinėje ar kitame Lietuvos didmiestyje gali tapti vis sunkiau. Problemų sukelia ne tik kasmet reguliariai kylančios nekilnojamo turto kainos, bet ir vidutinės būsto paskolų palūkanos. Lietuvoje jos per pastaruosius 5 metus, nuolat augo nuo 1,84 iki 2,36 procento.

Be to, šiemet Lietuvoje palūkanų augimas yra vienas sparčiausių visame senajame žemyne. Lyginant šių ir praėjusių metų birželį, euro zonoje greičiau nei Lietuvoje vidutinės palūkanos augo tik Graikijoje ir Ispanijoje. Po to rikiuojasi visos trys Baltijos valstybės, kurių viršuje – būtent Lietuva.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nekilnojamo turto vystytojai kartu su Lietuvos banku aiškina, kad tokį paskolų brangimą lėmė dvi priežastys – suaktyvėję vis daugiau butų miestuose perkantys gyventojai ir bankų skaičiaus šalyje sumažėjimas. Dėl to būsto paskolas dalinantys bankai gali sau leisti kelti palūkanų normą.

Nors būsto paskolos Lietuvoje pigesnės nei Latvijoje ar Estijoje, visas Baltijos valstybes kartu galima vadinti bene brangiausių paskolų regionu. Įdomu tai, kad tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Vokietija paskolos beveik visu procentu pigesnės nei Lietuvoje, o Vakarų Europoje vidutinės būsto paskolų palūkanos ir toliau traukiasi. Kol Lietuvoje skolintis būstui tampa vis brangiau, tokiose valstybėse kaip Vokietija ar Prancūzija būsto paskolos pinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų