Dėl rekordiškai patvinusių gatvių, uostamiesčio meras pirmadienį išsikvietė atsakingų tarnybų atstovus. O vien „Lietuvos draudimo" ekspertai skaičiuoja, kad savaitgalį prasidėjusi audra jau pridarė nuostolių už daugiau nei pusę milijono eurų. Dėl liūties Vilniuje ir Kaune negalėjo nusileisti lėktuvai.
Lietuvoje pliaupia lietus, griaudi perkūnija ir blyksi žaibai. Vietomis susidaro ir škvalas. Audra nusiaubė ir Suvalkiją. Nuo stipraus vėjo ir krušos labiausiai nukentėjo Vilkaviškio rajonas. Štai Kybartuose medis nuvirto ant namo ir jį sugriovė. Kybartuose esanti meteorologijos stotis fiksavo uraganinio stiprumo škvalą, kurio metu vėjo gūsiai pasiekė 33,5 m/s greitį. Tai laikoma katastrofiniu meteorologiniu reiškiniu.
„Ir laidus, ir namą suvertė. Visur čia, žinokit, šviesos nėra, visa čia eilė. Va, ką padarė. Dar gerai, kad gyvi likome“, – Benediktas pasakoja, kaip prasiautė galinga audra ir kokių nuostolių pridarė.
„Nežinau, kaip čia bus dabar. Kad ir senas, bet namelis. Nėra kur būti, nėra kur gyventi. Ką daryti dabar? Baisu, baisu. Kai pakilo, žinote, vėjas, lietus. Ir čia kai griuvo, mes išbėgome, lietus, vėjas, jau nežiūrėjome nieko. Išbėgome, kad gyvi liktume“, – teigė Kybartų gyventojas.
O už keliolikos kilometrų nuo Kybartų – praėjo galingos krušos debesis. Labiausiai kliuvo Vištyčio seniūnijos gyventojams. Kruša siautėja ir kitose Lietuvos dalyse. Marijampolės atskirtyje kruša net sudaužė automobilio stiklą. Mašinų langai nuo krušos dūžta ir Panevėžio apskrityje.
Audra prasidėjo šią naktį. Kuri, beje buvo tropinė ir karščiausia per visą orų stebėjimo istoriją. Molėtų rajone oro temperatūra naktį siekė 25 laipsnius šilumos. Gamta savo galią pradėjo rodyti dar iki audros pradžios. Uostamiesčio gatvės ir klaipėdiečių kiemai paskendo po to, kai per porą valandų iškrito pusės mėnesio lietaus normos.
„Žinokit, buvo baisu. Paskambino man kaimynė. Pati pažiūrėjau pusę aštuonių pro langą – nieko. Aštuntą valandą skambina kaimynė – tu skęsti. Pasižiūriu pro langą mano automobilis jau viskas, o kaip ir nebėra. Vanduo buvo iki sėdynių. Vyras su kaimynų greitai ją išstūmė“, – pasakojo klaipėdietė Sigita.
Nukentėjo ne tik šios klaipėdietės mašina, bet ir jos kaimynų. Dar viena klaipėdietė pasakoja, kad toks mašinų gelbėjimas galėjo baigtis tragedija. Vanduo jau siekė elektros pastotę.
„Pasižiūrėjus matosi, kad niekas jos neprižiūri. Medžiai apaugę, šiukšlynai aplinkui. Šalia yra subėgimas vandens – prineštas, nevalomas, neprižiūrimas. Ir vanduo šalia elektros yra didelė rizikos zona“, – kalbėjo Audronė.
Tad žmonės ieško kaltų.
„Visų pirma, aš kaltinu savivaldybę, nes neužtenka mums vieno šulinio. Vanduo nespėja subėgti. Tai yra pirmas dalykas“, – sakė klaipėdietė Sigita.
Maža to, anot moters, lietaus nuotekas ir kiemus prižiūrinčios tarnybos, esą neatlieka savo darbo, todėl ir matomi tokie vaizdai.
„Tai yra pernykščiai lapai. Tai yra visi šaligatviai. Nežinau, su kuo savivaldybė yra sudariusi sutartį, bet jūs esate mačiusios, kad kas nors valytų? Į metus vieną kartą“, – pridūrė ji.
Tad uostamiesčio meras šiandien nuo ryto išsikvietė atsakingų tarnybų vadovus. Juolab, kad Klaipėda taip patvino jau antrą kartą per savaitę.
„Man net sunku yra patikėti, kad mes šiai dienai, nuo nepriklausomybės laikotarpio turime tik 50 procentų inventorizuotų tinklų. Iš 360 kilometrų tinklų, 180 kilometrų tik yra žinoma. Kol nežinom visų tinklų, negalim daryti nei hidraulinio modeliavimo, nei ieškoti sprendimų, kaip galima tą stichiją suvaldyti“, – aiškino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Kliuvo ir policijai.
„Bendrausim ir su policija, nes kai įvyksta tokie apsėmimai, būtų noras iš jų gauti operatyvią pagalbą“, – teigė meras.
Paviršinių nuotekų tinklus prižiūrinčios įmonės „Klaipėdos vanduo“ vadovas teisinasi, esą į vieną transformatorinę trenkė žaibas, tad sugedo net vienuolika miestą aptarnaujančių siurblinių.
„Elektros nuolydis, išlydis ir sutrinka darbas siurblinių. Ne tik kalbam apie vandens siurblines, bet ir nuotekų siurblines“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Maža to, pakilo Danės lygis, tad nuotekų kolektoriai, per kuriuos vanduo išteka, atsidūrė po vandeniu.
„Šulinio gylis yra negilus, tai yra apie metrą, šiek tiek virš metro, tai normalu, kad <...> vanduo tiesiog neturi, kur pasidėti“, – aiškino B. Jonikas.
Tad bendrovė žada statyti daugiau siurblinių, pasirūpinti, kad sutrikus elektrai, jos nenustotų dirbti.
„Trumpalaikėj perspektyvoj planuojam statyti generatorius“, – teigė „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.
Tiesa, šį savaitgalį pajūrį aplankė ne tik audra su lietumi bei žaibais, o ir karščiai. Tad žmonės plūdo į paplūdimius.
„Šeštadienį buvo įvykis, kaip gelbėtojai sakė, kad vieno vaiko ieškojo, surado, o po trijų keturių valandų teko jį gelbėti iš jūros. Ir buvo tėvų nepriežiūra. Iš Vilniaus atvažiavę tėvai. Tėvai deginasi, vaikai be priežiūros maudosi“, – pasakojo Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.
Kiti poilsiautojai ant karšto smėlio tempėsi augintinius.
„Teko padėti vienam šuniui. Šeimininkai atėjo pagalbos prašydami, kad šuo gavo saulės smūgį, tai medikė irgi suteikė pagalbą“, – sakė A. Siakki.
Į paplūdimius atėjo ir moterų pasiilgę vyrai.
„Gelbėtojams teko moterų paplūdimyje išprašyti vyrą, kuris buvo girtas ir nuogas. Kartu su moterimis deginosi. Ir iš kopų teko išprašyti vyrų, kurie atėjo pasižiūrėti į moteris“, – pasakojo gelbėtojų vyras.
Palangoje ir Klaipėdoje buvo pasimetę vaikai, žmonės alpo nuo karščio, tačiau skendusių ar nuskendusių nepasitaikė.
Daugiau detalių ieškokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
