TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ nuomonės formuotoja papasakojo apie pirmuosius savo žingsnius pramogų pasaulyje.
„Į socialinius tinklus nuėjau neplanuotai. Tokia pradžia viešumo tikrai buvo „Olialia“ prjektas. Tikrai nesigailiu, kad ten patekau ir netgi didžiuojuosi. Tuo metu buvo tokia mada, buvo populiaru ir mane tai išmokė labai daug dalykų.
Yra gan daug merginų, kurios dabar gailisi, kad ten nuėjo ir nusirengė nuotraukoms. Aš ten nuėjau ir pasiėmiau visas įmanomas pamokas. Atvykau į atranką kaip paprasta mergaitė iš Dzūkijos, bet sugebėjau sužavėti komisiją. Nežinau, ar buvau ten labai graži, bet turbūt pavergiau paprastumu“, – teigė ji.
Pasibaigusi atlikėjos karjera
Galiausiai Indrė viską perėmė į savo rankas – pati valdė projektą, rengdavo fotosesijas ir atrinkinėdavo merginas. Galiausiai ji pati sudalyvavo ir grožio konkurse „Mis Lietuva“, mėgino vesti ir kelias laidas ir dainavo su grupėmis „Olialia pupytės“ ir „Kitokios“.
„Mane vis lydėdavo koks nors skandaliukas. Tai kokiu pavadinimu nepasidalinome, tai vėl kelnaitės koncerte pasimatė, kažkas nufotografavo. Vis kažkas išlįsdavo. Išbandžiau save įvairiose veiklose, kol galiausiai save atradau sporte.
Per karantiną treniruotes vedžiau nuotoliniu būdu, o tada perdegiau, viskas buvo kančia. Paskui gavosi taip, kad tų sekėjų pradėjo vis daugiau kauptis, užplūdo vienas, kitas užsakymas, pradėjau ten vis labiau realizuoti save. Ir tada žiūriu, kad į ten visas jėgas sutelkiau“, – šyptelėjo ji.
Paklausta, kodėl baigėsi moters dainininkės karjera, Indrė be užuolankų atsakė:
„Todėl, kad dainuoti nemokėjau. Būkim biedni, bet teisigingi, tai buvo jaunų merginų veikla, kuri atnešė pinigus. Buvo smagu kurti, važinėti į koncertus, į kuriuos žmonės visgi susirinkdavo. Tai reiškia, kad kažkam patiko. Tikrai galiausiai susiradome antras puses ir supratau, kad tikrai nebus taip, kad kai man bus 50-imt, aš su plaukais iki užpakalio toliau dainuosiu.“
Anksčiau moteris turėjo ir visai kitokį, prie ankstesnių laikų priderintą supratimą apie grožį ir savo išvaizdą, kuri jai visada buvo labai svarbi.
„Man visada buvo svarbi išvaizda ir kaip atrodžiau. Tais laikais man buvo svarbu turėti ilgus plaukus, priaugintas blakstienas ir sportišką užpakalį. Kažkuriame etape aš nusprendžiau, kad jei einu į viešumą, einu apgalvojusi viską. Jei žinau, kad einu atrodanti gerai, reiškia manęs neįžeis jokie komentarai“, – kalbėjo moteris.
Netikri draugai ir įveikta liga
Ketvirtos stadijos kraujo vėžį įveikusi nuomonės formuotoja vos pasveikusi įkūrė savo paramos fondą onkologinėms ligoms sergantiems žmonėms. Ji pasakoja, kad tokia mintis jai atėjo vos tik atsigulus į ligoninę gydytis.
„Man tai yra visiška naujiena, naujas žingsnelis, kurį tik mokausi, bet tam turiu labai daug noro. Dauguma esame tokie, kad viską darome norėdami pasiekti kažkokį galutinį tikslą. Bet mes nepasimėgaujame akimirka. Pasidariau žmogiškesnė, labiau vertinu visus žmonės – tiek artimiausius, tiek kitus.
Labai daug iš jų sulaukiau ir manau, kad man tai labai padėjo. Supratau, kad kai kurie dalykai yra laikini ir atsitikus nelaimei gali atsirinkti draugus“, – tikino laidos viešnia.
Indrė neslepia, kad jai susirgus buvo draugų, kurie dingo iš jos artimo žmonių rato. „Žmogus, kurį aš ilgą laiką laikiau drauge, kuri mane vadino „sese“, šioje istorijoje buvo abejingiausias žmogus iš visų. Buvo daug nuostabų, kad žmonės išsigąsta ligos.“
Visgi su optimizmu net sirgdama gyvenusi moteris tikina, kad jai pavyko įveikti vieną sunkiausių etapų gyvenime.
„Kartais dabar apima neviltis, atrodo, kad viskas labai gerai, kad esu labai gerame kelyje, norisi gyventi tik teigiamomis emocijomis ir save saugoti nuo pikto. Būna ir akimirkų, kai pasidaro liūdna, kai pagalvoji, kad nesinori visko vėl iškęsti.
Kai įveiki vieną, kitą sunkumą ir nežinai, kas tavęs laukia, tiesiog eini tuo keliu. O dabar jau žinau, kas laukia, todėl nesinori visko kartoti. Man apie ligą primena mano plaukai ir keli pasilikę skausmai“, – kalbėjo Indrė.
„Jau po ketvirtos chemoterapijos tiesiog laukiau gydytojo žinutės, kad jis parašytų, kad jau viskas, kad viskas įveikta. Nebuvo tokių minčių, kad daktaras kažką kita parašys. Manęs kiti nenorėjo nuvilti neigiamomis emocijomis, bet aš tuomet tiesog jaučiau, kad viskas bus gerai. Prieš tyrimus tik bijojau, kad kažkas gali būti blogai“, – sakė ji.
Pažintis su vyru ir palaikymas
Kalbėdama apie įveiktą vėžį, moteris neslėpė, kad sirgdama visada galėjo remtis į artimiausius žmones – mamą ir vyrą Liudą.
„Mano tėvai yra išsiskyrę, nuo 16 gyvenau su mama ir man nieko augant netrūko. Mama man yra stiprybė. Niekada nemačiau jos ligos metu apsiverkusios, neabejoju, kad likusi viena ji susigraudindavo, bet man ji niekada to neparodė. Vyro palaikymas nuo pat pirmos akimirkos jau buvo, jaučiu jį nuo pat santykių pradžios, čia buvo tik dar viena to apraiška. Kai jausmai tikri, tai viskas būna labai natūralu“, – neslėpė ji.
Visai neseniai sukako 10-imt metų, kai Indrė su Liudu nuėjo į pirmąjį pasimatymą.
„Buvome labai skirtingi, susipažinome naktiniame klube. Buvo turbūt diena po skyrybų. Mano draugė jį pažinojo ir mes apsikeitėme numeriais ir jis mane pakvietė į pirmą pasimatymą. Kai prisimenu save, juokinga darosi. Jis vaikinas toks paprastas, atėjo pabendrauti, o aš tais laikais buvau tikra fyfa, su aukštakulniais iki kelių, prisidažiusi, per ledą einu.
Susitikome kaip du labai skirtingi žmonės, kurie esame ir dabar. Aš mėgstu renginius, prabangesnius viešbučius, nakvynes, o Liudas gali miegoti palapinėje, renginius jis mieliau iškeis į gamtą. Visą laiką kai esame kartu, mes vienas kito nelaikome už virvutės. Jei jis važiuoja žvejoti, tai nereiškia, kad kartu turiu vykti ir aš ir kartu drebėti šaltyje. Jei jis nenori į renginį, jo tikrai netempiu“, – teigė moteris.
Net ir įveikus onkologinę ligą Indrė negali būti šimtu procentų tikra, kad niekada nepatirs vėl to paties.
„Tikimybė, kad viskas gali atsinaujinti yra 20 procentų. Jei 5 metus vėžys neatsinaujina, tai reiškia, kad esi išgijusi. Nenoriu galvoti, kad greičiau prabėgtų 5 metai, noriu gyvenimą gyventi taip, kaip ir visi. Man tie metai labai svarbūs ir jų nenoriu iššvaistyti. Labai svarbu save truputį pristabdyti ir sau duoti laiko, mylėti save ne tik iš išorės, o ir iš vidaus“, – šyptelėjo ji.
O kaip dėl šeimos pagausėjimo?
„Šeimos pagausėjimo negaliu planuoti 2 su puse metų, apie tai dabar net negalvojame. Paskui – kaip Dievas duos. Dabar esame laimingi, stengiamės išnaudoti visą laiką kartu ir džiaugtis kiekviena diena.“
