Pasak jo, Švedijai įstojus į NATO, „Baltijos šalys Rusijai bus uždarytos visiems laikams“, o Rusijai priklausantis Baltijos laivynas taps „nenaudingu žaislu“. V. Jaguno teigimu, surengus puolimą prieš Baltijos šalis, rusams ateitų „galas“.
„Pirmiausia jie patys save demaskuotų. Manau, kad Kaliningrado sritis būtų tiesiog sunaikinta“, – aiškino SBU atsargos generolas majoras.
„Jei jie tam ryžtųsi, tai būtų beprotiška. Juk jie tam ruošiasi, ir ruošiasi labai rimtai. Jei anksčiau koncepcija buvo iki 2022 m.: Rusija puola, o maždaug po mėnesio NATO pajėgos įžengia išlaisvinti užimtų teritorijų – tai jokiu būdu nėra jokie prevenciniai smūgiai.
Todėl čia kalbama apie stiprų prevencinį smūgį ne tik į pozicijas, kuriose jie gali susitelkti, bet ir į vadinamuosius sprendimų priėmimo centrus. Prevencinis smūgis: 500 didelio tikslumo raketų vienu metu. Ar Rusija atlaikytų tokią ataką?“ – klausimą kelia V. Jagunas.
Švedai ateina į pagalbą prieš rusus: savo karius siunčia ginti Baltijos šalis
Ruošdamasi narystei NATO, Švedija siunčia savo karius į Latviją. Švedijos kariai sudarys pirmąją gynybos liniją nuo galimos Rusijos invazijos į Baltijos šalis.
Nors šalis dar oficialiai nėra įstojusi į Aljansą, Švedija jau pradeda aktyviai veikti NATO rėmuose. Stokholmas atsiųs bataliono dydžio dalinį, kurį sudarys apie 600–800 karių ir sunkioji ginkluotė.
Batalionas Latvijoje bus dislokuotas šešių mėnesių rotacijos principu.
Dar netapo NATO nare
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija 2022 m. gegužę pateikė paraišką prisijungti prie Aljanso, atsisakydama ilgą laiką vykdytos neutralumo politikos, nors buvo glaudžiai susijusi su bloku.
Tačiau Stokholmo paraišką blokavo Turkija ir Vengrija, kurios siekė iš Stokholmo išsireikalauti politinių nuolaidų. Pagal NATO taisykles, prieš priimant naują valstybę į bloką, tam turi pritarti visos valstybės narės.
Sausį Turkijos parlamentas ratifikavo Švedijos paraišką dėl narystės NATO, taip po 20 mėnesių delsimo pašalindamas didžiausią likusią kliūtį, trukdančią išplėsti Vakarų karinį aljansą.
