Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo diplomatas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologas prof. dr. Giedrius Česnakas.
Ar tai keičia ką nors Rusijos vertikalėje? Ar režimas sustiprėjo, atsikratęs vieno iš priešų? Kaip jūs vertinate?
G. Česnakas: Aš sakyčiau, kad ta situacija, kuri įvyko po planuoto perversmo žygio į Maskvą, buvo gana netipiška perversmui. Perversmininkai liko nenubausti, taip atrodė du mėnesius – išskyrus Surovikiną, kuris dingo ir galbūt buvo pasodintas – bet visus stebino, kad Prigožinas išlaikė savo pozicijas, dalyvaudavo susitikimuose. Tai buvo netipiška.
Sakyčiau, kad tai užtruko tam tikrą laiką, kol Kremlius aiškinosi, kas rėmė Prigožino judėjimą. Kai pakankamai išsiaiškino, įvykdė tą sprendimą, praėjus lygiai 2 mėnesiams po perversmo bandymo. Tą pačią dieną ir Surovikinas buvo pažemintas pareigose.
Dabar sugrįžtame į normalią aplinką, kurioje diktatorius bando parodyti, kad vis dėlto jis viską kontroliuoja ir neleis niekam stoti prieš jį, o tie, kurie stos – bus sunaikinti. Kerštas įvykdytas ir sakyčiau, kad taip bandoma sustiprinti Putino režimą, jog opozicijos neliktų artimai ar tolimiau esančių politikų ir oligarchų struktūrose, parodant, kad kito kelio nėra ir tik visiškas atsidavimas gali leisti jums toliau tęsti tai, ką turite.
Pone Valioni, o jūsų požiūriu, ar Putinas iš tikrųjų taip sustiprėjo?
A. Valionis: Norėta parodyti – o turbūt ir parodyta – kad šeimininkas lieka tas pats. Ko gero, politologiškai analizuojant situaciją, dominuojančiu liks inercinis, destrukcinis gestančios Rusijos scenarijus. <...>
Mane labiausiai domina vienas dalykas. Visa valdžia visada yra prievartos monopolis. Buvo keista, kad 2015 metais buvo sukurta alternatyvi, visai neįstatyminė struktūra, kuri, matyt, šiom dienom baigs savo egzistenciją kartu su Prigožino mirtimi, ir kuri buvo sukurta nesilaikant įstatymų, nesilaikant Konstitucijos ir išgyveno iki pat dabar.
Vertikalė sustiprėjo, režimas parodė, kas yra kas, kas čia šeimininkas, bet ar negalima tikėtis iš kažkokių oligarchų, kurie irgi turi struktūras, kažkokio pasipriešinimo?
G. Česnakas: Jūsų klausimas oponuoja, kad jūs mąstote iš demokratinės perspektyvos. Mes turime mąstyti iš „Krikštatėvio“ pamokų. Svarbiausia Rusijoje yra atskiri individai, kurie pirmiausia susirūpinę išsaugoti savo gyvybę, antra – išsaugoti savo šeimų gyvybes, ir trečia – išlaikyti turtą ir kontrolę.
Jeigu tu matai, kad negali to padaryti, tai tau nėra jokio įsipareigojimo valstybei, o Rusijoje puoselėjamas nacionalizmas yra skirtas masėms, kad ji palaikytų kare prieš Ukrainą, kare prieš Vakarus. Tai yra tarsi muliažas, sukurtas informacinėje erdvėje, savo visuomenei per televizijas.
Būčiau skeptiškas, jei tikrai būtent tie oligarchai ar kitos grupės tikėtų tuo, ką jie sako. O tam, kad būtų įgyvendintas perversmas ar kažkoks judėjimas, yra reikalingas susisivienijimas, o jis neįmanomas, nes nežinai, kuris kurį išduos. Tu negali niekuo pasitikėti.
Visą diskusiją žiūrėkite straipsnio pradžioje.
