• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jeigu gyventojai norėtų įsigyti autobuso bilietą vykti iš vieno miesto į kitą balandžio mėnesiui, jie susidurtų su nemalonia realybe. Bilietai neparduodami nei internetu, nei stotyje. Taip nutiko, nes tolimojo susisiekimo autobusais vežėjai kariauja su Susisiekimo ministerija ir pastarajai pavaldžia Lietuvos transporto saugos administracija.

Jeigu gyventojai norėtų įsigyti autobuso bilietą vykti iš vieno miesto į kitą balandžio mėnesiui, jie susidurtų su nemalonia realybe. Bilietai neparduodami nei internetu, nei stotyje. Taip nutiko, nes tolimojo susisiekimo autobusais vežėjai kariauja su Susisiekimo ministerija ir pastarajai pavaldžia Lietuvos transporto saugos administracija.

REKLAMA

„Šiuo metu Lietuvos transporto saugos administracija vykdo tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų konkursą, skirtą parinkti vežėjus vežti keleivius nuo balandžio 1 dienos. Dėl to informacijos apie tolimojo susisiekimo maršrutus nuo balandžio 1 dienos neturime. Siūlome sekti informaciją viešojoje erdvėje, o kilus klausimams, kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją. Stotyje taip pat bilieto įsigyti nėra galimybės“, – pasiteiravus apie padėtį atsakė svetainės autobusubilietai.lt Klientų aptarnavimo administratorė.

Vežėjai netgi gąsdina, kad dalis gyventojų gali likti be susisiekimo autobusais. „Galvos skausmas būsimiems merams: dalis gyventojų gali likti be susisiekimo autobusais“ – taip buvo pavadintas vežėjų užsakymu agentūros „Publicum“ žiniasklaidai išplatintas pranešimas spaudai.

REKLAMA
REKLAMA

Mykolas Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas sako, kad jeigu šioje srityje kiltų reikšminga krizė, ji galėtų pakenkti susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, nes jo pozicijos Vyriausybėje gana silpnos dėl dažnai ištinkančių skandalų – dėl baltarusiškų trąšų vežimo geležinkeliais, dėl griūvančių tiltų ar tiesiog dėl susilpnėjusios Laisvės partijos įtakos po praloštų savivaldos rinkimų. Būtent ši partija delegavo ministrą į Vyriausybę.

REKLAMA

„Žvelgiant politiškai M. Skuodžio situacija nėra tvirta“, – sako politologas, pridurdamas, kad jei šio ministro kraštutiniu atveju būtų atsisakoma, Laisvės partija tikriausiai netrankytų durimis ir iš koalicijos neitų. 

Kaunasi teismuose

Visos kovos prasidėjo nuo tada, kai Konkurencijos taryba nurodė Lietuvos transporto saugos administracijai parinkti vežėjus per konkurencingą procedūrą, nes šiuo metu rinka yra pasidalinta, į ją negali ateiti naujos įmonės. Iki šiol vyravo praktika, kai su vežėjais sudarytos keleivių vežimo sutartys pasibaigus terminui būdavo nuolat pratęsiamos dar 5 metų laikotarpiui be jokio konkurso.

REKLAMA
REKLAMA

Reaguodama į Konkurencijos tarybos sprendimą, kurį patvirtino teismai, Susisiekimo ministerija iš pradžių perengė Kelių transporto kodekso pataisas, kurios įtvirtintų liberalų modelį – kas nori teikti keleivių vežimo paslaugą ir atitinka keliamus reikalavimus, tas gauna leidimus, licencijas ir teikia paslaugą. Ši procedūra neriboja naujų įmonių atėjimo į rinką. Toks buvo planas A.

Kodeksas įstrigo Seimo Ekonomikos komitete ir iki šiol nebuvo priimtas. Kalbėdami neviešai kai kurie Susisiekimo ministerijos atstovai įtaria, jog taip nutiko ne be vežėjų įtakos. Pavyzdžiui, didžiausios įmonės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys ir nuo seno pažįstamas su Ekonomikos komiteto pirmininku, konservatoriumi Kaziu Starkevičiumi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuomet Lietuvos transporto saugos administracija ėmėsi plano B: praėjusių metų gruodžio 9 dieną paskelbė konkursą, kuriuo būtų atrenkami vežėjai bei pakvietė iki 30 dienos teikti paraiškas. Taip agentūra pasielgė dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra įpareigojęs Lietuvos transporto saugos administraciją iki 2022 m. gruodžio 31 d. suorganizuoti konkurencingą procedūrą parenkant tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų vežėjus. Kitas neoficialus ministerijos motyvas buvo siekis paspausti vežėjus, kad šie nesipriešintų Kelių transporto kodeksui Seime.

REKLAMA

Konkursas turėjo vykti dviem etapais, bet vežėjams nepatiko konkurso sąlygos, todėl jie kreipėsi į teismą: Vilniaus apygardos teismas įpareigojo laikinai stabdyti konkurso procedūrą, Lietuvos transporto saugos administracija sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, bet konkursą sustabdė. „Esame įstrigę“, – sako Lietuvos transporto saugos administracija.

Vežėjai nepatenkinti 3 dalykais, tarp jų – kad reikės prisitaikyti prie neįgaliųjų

Ieškinyje Vilniaus apygardos teismui vežėjai skundėsi iš esmės dėl trijų dalykų. Pirma, pagal konkurso nuostatus vežėjams yra nustatyti minimalieji reikalavimai, o tarp jų – siekis, kad transporto priemonės turi būti pritaikytos vežti asmenis, turinčius riboto judumo, klausos ir regos negalią. Tai reiškia, kad autobuse turėtų būti vieta asmeniui su vežimėliu, turinčiam regos negalią reikia pranešti stoteles garsiniais signalais bei įrengti vietą, kur Brailio raštu pažymima apie galimybę prašyti vairuotojo sustoti, o jeigu keleivis turi klausos negalią, jam reikia, kad visi pranešimai būtų matomi švieslentėje ar panašiai. Vežėjai sako, kad šiuo metu jie nėra pasiruošę atitikti tokių reikalavimų, jie yra per greiti ir per ambicingi.

REKLAMA

„O ir tarpinės autobusų stotelės, kur autobusai stoja, nėra pritaikytos neįgaliesiems. Tai kur tie žmonės pasidės?“, – portalui tv3.lt sakė Lietuvos keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis.

Antra, vežėjams nepatiko, kad konkurso nuostatuose nurodoma, jog autobusai turi būti ne mažesni nei 12 sėdimųjų vietų. Pasak G. Nakučio, šis punktas vežėjams netinka, nes konkurso metu jie nežino, kokia yra keleivių gausa maršrutuose, kuriuose jie tradiciškai iki tol nedirbo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Problema šiuo atveju ta, kad nevaldydami informacijos apie konkrečių maršrutų populiarumą (ir akivaizdžiai nesidalindami ja tarpusavyje) vežėjai nežino, ar konkrečiam maršrutui konkurse pasiūlyti didesnį ar mažesnį autobusą, o nuo to priklauso vežėjo sąnaudos ir bilieto kaina. Jeigu pasiūlys didesnį autobusą, bus didesnė ir bilieto kaina – tada konkurso gali nelaimėti prieš tą konkurentą, kuris planuos mažesnį autobusą ir siūlys mažesnę kainą. Bet jei keleivių daug, geriau siūlyti didesnį autobusą. Vežėjai sako, nežinantys, kaip elgtis, kai neturi pilnos informacijos. 

REKLAMA

„Vienas iš vertinimo kriterijų yra kaina. Tai jeigu tavo kaina yra didesnė, tai tu gauni mažiau balų ir bendroje sumoje gali turėti įtaką rezultatui, galima nelaimėti konkurso“, – teigia pašnekovas.

Trečia, konkurse maršrutai sugrupuoti į maršrutų grupes, tad jeigu vežėjas dalyvauja konkurse, jis turi imti visus maršrutus ir negali išsirankioti razinų – tai yra, negali paimti tik pelningų maršrutų bei išmesti ne tokių pelningų. Maršrutų grupės, Lietuvos transporto saugos administracijos teigimu, buvo suformuotos pagal visus šiuo metu egzistuojančius maršrutus nieko nekeičiant nuo šiuo metu esamos situacijos.

REKLAMA

„Mums neaišku, kokiais principais vadovaujantis sudarytos tos maršrutų grupės. Pavyzdžiui, iš viso yra 21 maršrutų grupė, o tose grupėse yra nuo 3 iki 16 maršrutų. Kodėl vienoje grupėje 3 maršrutai, o kitoje – 16? Pavyzdžiui, dabartinis vežėjas dabar turi tris maršrutus, kurio du maršrutus sudėjo į vieną maršrutų grupę, o vieną įdėjo į kitą maršrutų grupę. Tai ar tas vežėjas gali pateikti pasiūlymą į tuos jam įprastus maršrutus, kur jis dirbo dvidešimt-trisdešimt metų?“ – klausė G. Nakutis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos vadovas sako, kad jeigu vienas vežėjas turėjo tik tris maršrutus, tai atitinkamai turėjo ir mažiau autobusų, todėl šiuo metu negali sudalyvauti konkurse, kuriame yra 16 maršrutų, nors galbūt šioje grupėje yra tas vienas maršrutas, kuriuo tas vežėjas važinėja nuo amžių amžinųjų ir norėtų važinėti toliau.

„Tai ar tas vežėjas gali pateikti pasiūlymą visiems 16-ai maršrutų? Negali“, – pažymėjo pašnekovas. 

REKLAMA

Vežėjai galėjo susigrupuoti tarpusavyje ir taip dalyvauti konkurse, bet, pasak G. Nakučio, laiko tam buvo per mažai, nes maršrutų grupės paskelbtos vasario 1 dieną. 

Lietuvos transporto saugos administracijos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skriaus vedėja Eglė Kučinskaitė paaiškino, jog skirstyti maršrutus į maršrutų grupes yra efektyviausias sprendimas, nes jeigu reiktų organizuoti konkursą kiekvienam maršrutui pavieniui, tam reiktų milžiniškų žmogiškųjų resursų, be to, išaugtų tikimybė, kad vežėjai konkuruotų tik dėl pelningiausių maršrutų, o mažiau pelningų tiesiog neimtų ir dėl to nukentėtų keleiviai. Vežėjai argumentuoja, kad su maršrutų grupėmis jie yra verčiami vežti keleivius nuostolingais maršrutais, kurių jau buvo atsisakyta.

REKLAMA

Šiuo metu, kol nepriimtas Kelių transporto kodeksas, dotavimas iš valstybės biudžeto nėra numatytas, o jei bus priimtas – atsiras galimybė dotuoti maršrutus, kai praėjus 2 mėnesiams nuo maršruto paskelbimo nebus gauta nė vieno vežėjo prašymo vežti keleivius.

G. Nakutis taip pat sako, kad vežėjams nepatinka, jog kai maršrutų grupė yra susijusi su Klaipėda, tai kažkodėl grupėje atsiranda maršrutas, kuris prasideda Šventojoje ir vyksta į Druskininkus. Anot pašnekovo, tai reiškia, kad tuščias autobusas turės vykti iš Klaipėdos į Šventąją, kad ten pradėtų maršrutą. „Tai mes ir sakome: neaišku, kokiais principais sudarytos maršrutų grupės, tie maršrutai sudėti visiškai nelogiškai pagal jokią keleivių vežimo praktiką bei specifiką“, – sako G. Nakutis.  

REKLAMA
REKLAMA

E. Kučinskaitė portalą tv3.lt informavo, kad visi maršrutai, kurie atsidūrė konkurse, yra veikiantys šiuo metu, tad šia prasme jokių naujovių nepasiūlyta. „Konkurse esantys maršrutai tokie patys kaip ir dabar. Maršrutų pradžios ir pabaigos taškai nebuvo keisti, o išvykimo laikai yra identiški šiandien egzistuojantiems maršrutams. Apibendrinant – autobusų maršrutai nesikeitė“, – sakė Lietuvos transporto  saugos administracijos atstovė.

Kadangi vežėjai paprašė Vilniaus apygardos teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti jiems nepatinkantį konkursą, Lietuvos transporto saugos administracija taip ir padarė, nors prieš tai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Apeliacinis teismas skundą priėmė, tad šalys dabar per 14 dienų turi pateikti atsiliepimus.

G. Nakutis savo ruožtu sako, kad blogiausias atvejis tikriausiai neįvyks ir Lietuvos transporto saugos administracija arba pratęs senas sutartis iki bus priimtas Kelių transporto kodeksas Seime, arba išduos laikinus leidimus vežėjams vykdyti veiklą.

Kišasi opoziciniai politikai

Dar įdomiau tai, kad Lietuvos transporto saugos administraciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundė opozicijos politikai – socialdemokratai Orinta Leiputė ir Gintautas Paluckas bei demokratė Laima Mogenienė. Tai yra, politikai kvestionuoja, ar M. Skuodžiui pavaldžios institucijos paskelbto konkurso nuostatai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

REKLAMA

„Mes siekiame paprasto dalyko, kad poįstatyminiai teisės aktais neitų prieš pagrindinį teisės aktą – Kelių transporto kodeksą, kuris šiuo metu yra svarstomas Seime. Kadangi Kelių transporto kodeksas keičiamas ir dėl to ginčijasi tiek rinkos dalyviai, tiek institucijos (tarp jų ir Ekonomikos komiteto nariai turi įvairias nuomones), yra įvairių pasiūlymų, kurie iš esmės keičia sektoriaus reguliavimą, tai dėl šios priežasties visi kiti veiksmai, kurie gali turėti įtakos pačiai situacijai – dėl maršrutų skirstymo, aptarnavimo – turi būti sustabdyti bei palaukti, kol bus sutvarkytas šitas dalykas“, – teigia Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas, socialdemokratas G. Paluckas.

Nors dabartinių vežėjų, kurie aptarnauja maršrutus, sutartys nustos galioti 2023 m. kovo 31 d., G. Paluckas sako manantis, kad sutartys gali būti laikinai pratęsiamos, kol Seimas priims naująjį Kelių transporto kodeksą ir kol jį pasirašys prezidentas. Pasak politiko, tokiam problemos sprendimo būdui paskutiniame komiteto posėdyje neprieštaravo ir valstybės institucijos.

Perklaustas, ar išties nenutrūks keleivių vežimas, ypač kai vežėjai buvo išplatinę pranešimą spaudai, pavadinimu „Galvos skausmas būsimiems merams: dalis gyventojų gali likti be susisiekimo autobusais“, G. Paluckas svarstė, kad „kai kurie vežėjai, matyt, tai išnaudoja kaip papildomą spaudimo priemonę derantis dėl Kelių transporto kodekso nuostatų“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų