Kultūros atstovai net kultūros ministrą Simoną Kairį į Klaipėdą pasikvietė jų išklausyti, o šis situacija pasibaisėjo. Naujoji miesto valdžia į šį susitikimą iš viso nebuvo pakviesta ir apie jį sužinojo feisbuke.
Susitikime dalyvavo virš dešimties uostamiesčio kultūros atstovų
Žmonės į politiką kreipėsi pagalbos, esą uostamiestyje naujoji miesto valdžia kultūrą žlugdo ne dienomis, o valandomis. Dabar Klaipėda kultūrai skiria 8 milijonus eurų per metus. Tai yra beveik trys procentai miesto biudžeto. Lietuvos savivaldybių vidurkis yra kiek daugiau nei šeši procentai. Tad uostamiestis pagal paramą kultūrai – vienas paskutiniųjų šalyje.
„Ir tai, ką mes išgirdome iš gerbiamos vicemerės, kad iš esmės keičiama kultūros politika ir, kad kultūros politikos prioritetu tampa masiniai renginiai. Ir tai yra, nežinau, kiek žingsnių atgal ir tai, kas buvo kuriama 20 ir daugiau metų, visa tai gali... Žodžiu, kultūrą sugriauti yra labai lengva, bet ją atkurti yra nepaprastai sunku“, – sakė Klaipėdos kultūros bendruomenės pirmininkė Nijolė Laužikienė.
Naujoji Klaipėdos valdžia iš pagrindų pakeitė paraiškų rėmimui gauti vertinimo tvarką. Iki šiol jas vertindavo slapti ekspertai. Jų didžiąja dalį sudarė įvairių kultūros sričių atstovai. Dabar ekspertai bus vieši ir visai kitokios sudėties – kokiai kultūrai skirti pinigų, rekomenduos valdininkai.
„Ekspertai visi, didžioji dauguma yra biudžetinių Klaipėdos miesto savivaldybės įstaigų darbuotojai. Ir keletas savivaldos darbuotojų, tarnautojų. Labai gerbiami yra biudžetinių įstaigų atstovai, tačiau mes matome, kad tikrai nepadengiamas laukas. Ekspertizės trūksta ir kino, ir medijų srityje, ir scenos srityje, ir fotografijos. Klausimas, ar tikrai tie ekspertai gebės visas paraiškas tolygiai vertinti“, – sakė kultūros vadybininkė Goda Giedraitytė.
Konkursus laimėdavo vis tie patys kultūrininkai
Miesto valdžia pakeitė ir komisijos, kuri atsižvelgusi į ekspertų vertinimą sprendžia kiek ir kam pinigų skirti.
„Tik vienas nevyriausybininkas yra kviečiamas į šitą grupę ir tuomet šešis asmenis be kitų dar – valstybinių įstaigų vieno deleguojamo, biudžetinių įstaigų vieno deleguojamo, o šešis asmenis deleguos pats meras“, – teigė Goda Giedraitytė.
Klaipėdos savivaldybės atstovai aiškina, jog pokyčiai būtini – pinigų skirstymo komisijose esą sėdėjo tie patys žmonės, kurie savo draugams skirdavo šimtus tūkstančių eurų. Dabar esą tuos pačius 8 milijonus eurų gaus daugiau kultūros atstovų. Nors dalinant į daugiau dalių sumos bus mažesnės, tačiau jas gaus nebe tie patys, neva nuolat konkursus laimintys kultūrininkai.
Vieni iš tokių – Šeiko šokių teatras. Jis Klaipėdą garsina ne tik Lietuvoje, o ir užsienyje.
„Kai nėra pasigilinama, tai taip ir atrodo, kad vis tie patys žmonės. Kitas labai, labai svarbus dalykas – nėra, kad vienas ar kitas žmogus kažką daro. Už didelių organizacijų, mes juk rašom paraiškas į strateginį finansavimą, tai yra labai daug žmonių už mūsų stovi. Kurie yra įdarbinti, kurie moka mokesčius čia, kurie gyvena, kurie perkasi butus ar nuomojasi juos“, – sakė Šeiko šokio teatro meno vadovė Agnija Šeiko.
S. Kairys baiminasi blogiausio
Visas šias bėdas išklausęs Kultūros ministras sako, kad pakraupo nuo to, ką išgirdo. Politiko įsitikinimu, jei situacija nesikeis, uostamiestis atsidurs kultūros užribyje ne tik Lietuvos, o ir tarptautiniu lygmeniu.
„Kai bus atrenkama nauja Europos kultūros sostinė. Matėm, kaip puikiai gavosi Kaunui, prisimenam, kaip puikiai Klaipėda konkuravo su Kaunu. Ir tai yra raudonas šauktukas ir mūsų toks signalas, kad jei dalykai judės taip, kaip juda dabar, Klaipėda tiesiog nepateiks paraiškos“, – svarstė S. Kairys.
Uostamiesčio savivaldybės atstovai aiškina, jog su kultūrininkais bendrauja ir apie visus pokyčius jiems aiškina. O į susitikimą su ministru kviesti nebuvo ir apie renginį sužinojo tik iš feisbuko.
„Savivaldybė ir iki šiol aktyviai bendrauja su kultūros bendruomene – tie, kurie nori bendrauti. Tiek aktyviai bendrauja pats meras asmeniškai, tiek kultūros sritį kuruojanti vicemerė, Kultūros skyrius“, – teigė Klaipėdos savivaldybės atstovė Gintarė Butkienė.
Tačiau panašu, kad kultūrininkams nelinksma ne tik Klaipėdoje, o ir kitur pajūryje. Štai vietos klebonas į seną Saugų bažnyčią kasmet prikviesdavo ne tik Lietuvos, o ir užsienio atlikėjus bei chorus, suburdavo minias žmonių. Tačiau po 3000 eurų pastaraisiais metais skyrusi Šilutės savivaldybė šį finansavimą šiemet nutraukė.
„Galbūt visas Klaipėdos regionas turi tą kovą. Nes čia yra ypatinga kultūra didžiosios Lietuvos atžvilgiu. Čia yra kitokia kultūra. Ir žmonės čia suvažiavę, na, šiek tiek nesupranta paveldo, nesupranta dainų, nesupranta kalbos. Ir labai dažnai nustumia į antrą planą šitos kultūros reikšmę“, – sakė festivalio „Muzikos malūnas“ iniciatorius Mindaugas Žilinskis.
Šilutės valdininkų teigimu, jie nėra įsitikinę, kad skiriamos lėšos panaudojamos kultūrai puoselėti, o ne nugula privačiose kišenėse, tad finansavimą ir nutraukė.
