• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pramogaudami susižalojote koją, darbuodamiesi sode stipriai susižeidėte pirštą ir skubate kviesti greitąją medicinos pagalbą? Specialistai primena, kada tą daryti būtina, o kada net ir savo transportu atvykus į priėmimo skyrių žmogus gali būti paprašytas susimokėti.

Pramogaudami susižalojote koją, darbuodamiesi sode stipriai susižeidėte pirštą ir skubate kviesti greitąją medicinos pagalbą? Specialistai primena, kada tą daryti būtina, o kada net ir savo transportu atvykus į priėmimo skyrių žmogus gali būti paprašytas susimokėti.

REKLAMA

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMP) direktorius Nerijus Mikelionis sako, kad mažiausiai 30 proc. greitosios pagalbos iškvietimų yra netikslingi.

„Neretai iš tikrųjų pakaktų tik šeimos gydytojo konsultacijos. Neatsitiktinai Kauno GMP dispečerinės, aptarnaujančios Kauno, Tauragės, Alytaus ir dalį Marijampolės apskrities, darbuotojai konsultuoja besikreipiančius žmones: jeigu jų būklė tokia, kad gali suteikti sau pagalbą ir be jokios žalos kreiptis į savo polikliniką, tą ir skatinama daryti. Taip stengiamės sumažinti skambinančiųjų be reikalo kiekį“, – sakė jis.

Kada pakaks poliklinikos?

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad skubioji (būtinoji) medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus.

REKLAMA
REKLAMA

„Prieš kviečiant Greitąją medicinos pagalbą (GMP), labai svarbu įvertinti situaciją ir kreiptis tik tuomet, kai iš tikrųjų ta pagalba yra reikalinga. Dėl skubiosios (būtinosios) pagalbos ir realios grėsmės žmogaus gyvybei, esant sunkiai sveikatos būklei, kai reikalinga būtinoji medicinos pagalba, reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Visais atvejais GMP kvietimą įvertina į skambutį atsiliepęs dispečeris, užduodamas tikslingus klausimus. Kartais žmogui pakanka patarimo telefonu, todėl pasikonsultuoti dėl, pavyzdžiui, gydymosi karščiuojant, visada galima paskambinus skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112“, – aiškino VLK atstovas spaudai Rimantas Zagrabajev.

REKLAMA

Atvykus į priėmimo skyrių, skubioji (būtinoji) medicinos pagalba teikiama nemokamai – apmoka ligonių kasa. Ar paciento būklė atitinka sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus būtinosios pagalbos kriterijus ir mastą, ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs priėmimo-skubiosios pagalbos gydytojas. Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas.

„Taigi, ar pacientui reikalinga skubioji (būtinoji) medicinos pagalba, nuspręs gydytojas, vadovaudamasis profesine kompetencija. Visais kitais atvejais pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas teikiančią įstaigą (polikliniką ar šeimos medicinos centrą), prie kurios žmogus prisirašęs, ar į tą gydymo įstaigą, su kuria jo gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo jai nedirbant (naktį, savaitgalį, švenčių dienomis). Jei žmogui reikalinga skubi (būtinoji) medicinos pagalba, jis atitinka skubiosios pagalbos kriterijus, tai GMP paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis – atvykusiems mokėti nereikia, apmoka ligonių kasa“, – dėstė VLK atstovas.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, pridūrė jis, nors yra paskelbtas Lietuvoje visą parą veikiančių poliklinikų sąrašas, kai kuriuose rajonuose, naktį šeimos gydytojo pagalbą iš tiesų teikiama ligoninėse.

Kada gali tekti susimokėti?

Vis dėlto jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos, už tai gali tekti paploninti piniginę.

„Taip pat gali tekti mokėti, jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos mąsto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas – tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje“, – sakė R. Zagrabajev.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis priminė, kad kai kurias atvejais gali tekti susimokėti ir už GMP paslaugas.

„Be paslaugų, apmokamų iš PSDF, GMP tiekėjai taip pat teikia ir kitas paslaugas, kurių teikimo tvarką ir kainas nustato GMP įstaigos steigėjai. Pavyzdžiui, ligonių kasų klausiama, ar galima išsikviesti greitąją medicinos pagalbą pervežti ligonį iš ligoninės į reabilitacijos įstaigą ar namus ir ar ši paslauga teikiama nemokamai? Taigi, kai greitoji pacientą perveža iš vienos ligoninės į kitą dėl tolesnio gydymo ar diagnostinėms, gydomosioms procedūroms, tyrimams, tokiu atveju pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji įstaiga pagal sutartį su GMP tiekėju. Tuo metu už paciento pervežimą jo ar jo artimųjų prašymu, jei tai nėra būtina dėl jo sveikatos būklės, pacientas (arba jo artimieji) sumoka savo lėšomis", – dėstė pašnekovas.

REKLAMA

N. Mikelionis patvirtino, kad net ir su GMP automobiliu atvežtam pacientui namo grįžti tenka pačiam ar susimokėti už paslaugą.

„Jei pacientas pageidauja, kad būtų parvežtas namo, nors tai jam nėra būtina (tai nusprendžia ligoninėje gydantis gydytojas), tuomet yra patvirtinti įkainiai, trisdešimt keli eurai už valandą. Tačiau tokie atvejai yra reti, nes dauguma pacientų yra gulintys ir reikalingas gulintis ir jiems reikalingas specialus automobilis. Juolab, kad už paciento parvežimą namo iš gydymo įstaigos, jeigu pacientui reikalingas GMP automobilis, už tai yra atsakinga ligoninė. Bet ligoninės kartais sugudrauja, siūlo išsikviesti greitąją ir tave parveš, bet gaus sąskaitą“, – sakė pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų