• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskutinėje pasakojimo apie legendinį nusikaltėlį Alvydą Juodrį, pravarde Benas, dalyje pagaliau tampa aišku, kad medžio drožėjas sunkų, bet ramų gyvenimą iškeitė į kruvinus lengvus pinigus.

REKLAMA
REKLAMA

Atrodė, kad medžio drožėjui, liaudies meistrui A. Juodriui pildosi visos svajonės. Su dviem vyresniais draugais menininkais – Edvardu Butkumi bei Sigitu Gonta – jis Pašvinės kaime įsigijo kiekvieno meistro svajonę – nuosavas erdvias dirbtuves. Negana to, A. Juodris 1992 metais iš savininko tremtinio nusipirko gretimame sklype stovintį juodą namuką, o jame gyvenęs aršaus būdo Jonas Aponkus paslaptingai dingo be žinios.

REKLAMA

Tačiau A. Juodris retai kada likdavo nakvoti Pašvinėje. Baigęs darbą jis skubėdavo namo pas žmoną, kuri augino du vaikus ir kėlė vis daugiau problemų. Savo pačios nelaimei, ji įniko į svaigalus, po to – net į narkotikus. Radęs žmoną apsvaigusią, A. Juodris labai nervindavosi, prašydavo ir gražiuoju, ir piktuoju – niekas nepadėjo. Keletą kartų A. Juodris bendradarbiams prasitarė iš nevilties net sumušęs žmoną, bet tai nieko nepakeitė. A. Juodrio žmona pati krimtosi, kad negali išgyti nuo priklausomybės, ėmė sirgti depresija ir galiausiai vieną dieną ji rasta pasikorusi.

REKLAMA
REKLAMA

Žavusis piratas

Išvaizdus A. Juodris neliko vienišas – netrukus susipažino su gražuole šiauliete Judita, kiek vėliau ją vedė. Antroji žmona pagimdė dukrą ir padėjo A. Juodriui užauginti jo vaikus. Vis dėlto nei po tragedijos, nei po vedybų A. Juodrio gyvenimas dar nesikeitė – jis toliau savo senu automobiliu „Žiguli“ važinėjo skaptuoti medžio į dirbtuves Pašvinėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dirbti su medžiu – sunku. Kad prasivėdintų galvas, A. Juodris su draugais susigalvodavo pramogų. E. Butkus prie dirbtuvių pasistatė taikinį, pašaudydavo į jį strėlėmis iš sportinio lanko. Nutaikęs laisvą pusdienį S. Gonta su valtele irdavosi į ežerą pameškerioti, o A. Juodris susižavėjo karatė sportu, nežinodamas, kad būtent tai ir naujieji sporto klubo draugai apvers jo gyvenimą aukštyn kojomis.

REKLAMA

Japoniškas karatė dvikovos menas, apie kurį Sovietų Sąjungoje mažai kas žinojo, 1980 metais tapo nepaprastai madingas. Mat tais metais Sovietų Sąjungos kino teatruose parodytas naujas sovietinis trileris „XX amžiaus piratai“, kuriame įsimintiną vaidmenį atliko Uzbekijos aktorius, šios respublikos karatė čempionas Talgatas Nigmatulinas (1948–1985).

REKLAMA

Rytų kovų dvasia

Nors tame filme T. Nigmatulinas pademonstravo vos vieną efektingą karatė smūgį, šis sportas akimirksniu visoje Sovietų Sąjungoje tapo labai populiarus, daug kur miestuose ėmė kurtis pogrindiniai karatė klubai.

Beje, Sovietų Sąjungos cenzūra uždraudė paskelbti, jog staigiai išpopuliarėjęs aktorius ir režisierius T. Nigmatulinas blogai baigė. Jis įsivėlė į ezoterinę sektą, o galiausiai šios nariai T. Nigmatuliną už nepaklusnumą 1985 metų vasarį užmušė vieno sektanto lietuvio dainininko bute Vilniuje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi filmo apie piratus karatistus įkvėptas A. Juodris šalia dirbtuvių ant šakos pasikabino bokso kriaušę ir laisvalaikiu ją spardydavo mokydamasis karatė smūgių. Net droždamas skulptūras bei raižinius A. Juodris vis dažniau rinkdavosi rytietiškus motyvus. Netrukus jis įstojo į kažkokį karatė klubą Šiauliuose ir ėmė vis rečiau rodytis Pašvinės dirbtuvėse.

REKLAMA

Kartais pas A. Juodrį į Pašvinę atvažiuodavo nauji draugai sportininkai, kartu su juo pakumščiuodavo bokso kriaušę, miške pabėgiodavo krosą.

Leisti prisidėti prie sportuojančiųjų vis prašydavo vietinis aštuoniolikmetis Raimundas Minkus, kuris nuolat užsukdavo į dirbtuves. Pats tėvams sakydavo, kad dirbtuvėse, į kurias traukdavo kone kasdien, išmoksiąs skaptuoti skulptūras, bet iš tikro jam medžio drožyba visiškai nerūpėjo. Vaikinas tiesiog priskreto prie A. Juodrio – su juo kartu sportavo, lakstė po mišką, vykdė visus pavedimus.

REKLAMA

Apsijuokė prieš draugus

Kiek tie savamoksliai „karatė meistrai“ pasiekė, galima spręsti iš vieno nutikimo Pašvinėje. Kartą su draugu atvykęs A. Juodris pamatė, kad medžio drožėjai laužtuvu ardo lentų sieną. A. Juodrio draugas pareiškė lentą lengvai numušiąs koja. Atsivėdėjęs spyrė, bet medis liko kur buvęs, tik pats „karatistas“ šleptelėjo ant sėdynės. Tada pašokę iš visų jėgų į sieną spyrė A. Juodris. Tačiau ir po jo spyrio lenta tik išlinko, o atšokdama taip stumtelėjo patį A. Juodrį, kad ir jis, griaudint draugų juokui, gėdingai tėškėsi ant užpakalio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iki šiol Pašvinėje gyvenantis menininkas E. Butkus mano, kad būtent naujieji draugai – karatė klubo nariai – A. Juodrį išvedė iš kelio. Juk ne paslaptis, kad tarp sportininkų nuolat pasitaiko lengvo uždarbio mėgėjų.

Dabar jau nebe paslaptis, kad kartą, maždaug 1994–1995 metais, A. Juodris gavo pasiūlymą iš Kaliningrado kariškių į Lietuvą parvežti kažkokius ginklus. Nagingas medžio drožėjas mašinos bagažinėje sumontavo butaforinį dujų baką, o iš tikro tai buvo slėptuvė ginklams. Darbą sėkmingai atlikęs A. Juodris pamatė, kad per dieną uždirbo tiek, kiek negauna droždamas skulptūras visą mėnesį. Jam tai patiko.

REKLAMA

Policija ėmė sekti

Susigundęs lengvais pinigais A. Juodris ėmėsi naujų, vis šiurpesnių nelegalių darbų, kol 1996 metais tapo dabar iki gyvos galvos įkalinto klaipėdiečio Sigito Gaidjurgio gaujos antruoju žmogumi. Išvykdamas į Klaipėdą A. Juodris pasikvietė ir savo jaunąjį draugą R. Minkų, kuris tuo metu jau buvo vedęs. Gal todėl, kad su žmona nesutarė, R. Minkus ją paliko ir nuvykęs į Klaipėdą prisidėjo prie S. Gaidjurgio gaujos. Tik joje jaunam kaimiečiui R. Minkui buvo skirtos žemiausios grandies „torpedos“ pareigos – purviniausi pavedimai ir net buities darbai.

REKLAMA

Kartą 1995-aisiais į dirbtuves Pašvinėje atvykęs nauju vakarietišku automobiliu A. Juodris savo abiem draugams drožėjams pareiškė, kad nuo šiol užsiimsiąs kitu verslu. Kokiu – nepaaiškino, o menininkai tik nujautė, kad tai kažkas nešvaraus.

Netrukus į dirbtuves užsuko kriminalistai iš Maskvos, paklausinėjo, ar čia dar lankosi A. Juodris, kada lankėsi paskutinį kartą. Kiek vėliau apie A. Juodrį ir R. Minkų klausinėjo ir Lietuvos policininkai.

REKLAMA
REKLAMA

Minčių sukėlė ir netikėtas gaisras – kartą nuo elektros laidų užsidegė dirbtuvių palėpė, kurioje savo daiktus laikė A. Juodris. Ugniai įsisiautėjus, gaisravietėje ėmė kažkas pokšėti ir sproginėti – tikriausiai A. Juodrio slėpti šaudmenys.

Nušovė mokinį ir draugą

Manoma, kad A. Juodris žmones žudė ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Rusijoje, nežinia kokiose dar šalyse. Tačiau žudikams niekada nesiseka amžinai. Liepto galą priėjo ir A. Juodris – tada, kai 1998-aisiais policija paruošė S. Gaidjurgio gaujos sulaikymo operaciją.

Sužinoję, kad policininkai klausinėjo apie R. Minkų, banditai nutarė jį nedelsiant nužudyti – S. Gaidjurgio gauja taip elgėsi su visais, pakliuvusiais į policijos akiratį. Vėliau su policija bendradarbiauti ėmęs buvęs gaujos narys Renatas Šadeikis (41 m.) teisme papasakojo, kad 1997-ųjų kovo ar balandžio mėnesį jis su A. Juodriu ir R. Minkumi nuvažiavo į pamiškę prie Girulių. R. Šadeikis su R. Minkumi, paliepti A. Juodrio, iškasė duobę – neva kažkokiam jų gaujos nužudytam žmogui. Tačiau R. Minkui begilinant duobę, A. Juodris staiga šovė į jį ir abejingu balsu paliepė R. Šadeikiui užkasti.

REKLAMA

Kriminalistai ištyrinėjo R. Šadeikio parodytą vietą, iškapstė ne vieną duobę, bet R. Minkaus palaikų taip ir nesurado.

Na o A. Juodrį policiją susekė 1998-ųjų rugpjūtį, grįžtantį pas žmoną ir vaikus į Klaipėdoje nuomojamą butą. Supratęs, kad nebeištrūks, A. Juodris nusišovė ir į kapus nusinešė daugybę paslapčių. Manoma, kad per 2–3 metus jis buvo nužudęs mažiausiai 10 žmonių – o gal ir daugiau.

Taip baigėsi medžio drožėjo, kuris dėl lengvų pinigų pasuko nusikaltimų keliu, legendinio žudiko A. Juodrio, pravarde Benas, gyvenimas.

Plačiau apie A. Juodrį ir jo juodus darbus „Akistatoje“ rašyta jau ne kartą, taip pat galima pasiskaityti ir knygoje „Mirties fabrikas“.

Seka tėvo pėdomis?

Šiemet vasarą nuo širdies smūgio staiga mirė medžio drožėjas S. Gonta, tad Pašvinės dirbtuvėse darbuotis liko vienas E. Butkus.

Teisme S. Gaidjurgis taip ir nepapasakojo nei apie A. Juodrio juodus darbus, nei kaip buvo nušautas R. Minkus. Atvirkščiai – gaujos vadeiva dar aprėkė R. Minkaus tėvą, kam šis esą blogai prižiūrėjęs savo nežinia kur dingusį sūnų.

Na o A. Juodrio sūnus Benas Juodris pasuko tėvo pėdomis – jis teistas už vagystes, o 1998-ųjų lapkritį padėjo S. Gaidjurgiui nužudyti klaipėdietį Airidą Karpavičių.

A. Juodrio – Beno sūnus atskleidžia iki šiol nutylėtus savo tėvo gyvenimo faktus netrukus pasirodysiančioje Dailiaus Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas"

PABAIGA (Pradžia – „Akistata“ Nr. 39)

Sigitas STASAITIS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų