• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pernai šalyje mirė net 5 tūkst. žmonių mažiau nei užpernai – tokį sumažėjimą lėmė COVID-19 pasitraukimas. 43 tūkst. gyventojų, mirusių pernai, pagrindinės mirties priežastys liko tos pačios. Pusę pražudė širdies ir kraujagyslių ligos, o kiek mažiau, bet taip pat agresyviai gyvenimus glemžėsi piktybiniai navikai.

Pernai šalyje mirė net 5 tūkst. žmonių mažiau nei užpernai – tokį sumažėjimą lėmė COVID-19 pasitraukimas. 43 tūkst. gyventojų, mirusių pernai, pagrindinės mirties priežastys liko tos pačios. Pusę pražudė širdies ir kraujagyslių ligos, o kiek mažiau, bet taip pat agresyviai gyvenimus glemžėsi piktybiniai navikai.

REKLAMA

Gydytojai primena, kad ligų ir fatališkų pasekmių dažniausiai galima išvengti prevenciškai tikrinantis sveikatą, o anot sociologų, Lietuva eina gera linkme – palaipsniui gerėja gyvenimas, o kartu ir ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė.

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nauja Lietuvos mirčių statistika skelbia, kad pernai šalyje mirė beveik 43 tūkst. žmonių. Tai – 5 tūkst. mažiau nei 2021-aisiais, kai žmonių gyvybes glemžėsi smarkiai įsisiautėjęs koronavirusas. Nors ir 2022 metais COVID-19 atiminėjo gyvybes, virusas jau nebebuvo toks nuožmus.

Kitos pagrindinės lietuvių mirties priežastys išlieka tokios pat, kaip ir 2021-aisiais. Daugiau nei pusė visų mirčių – dėl širdies ir kraujagyslių ligų, o beveik 20 procentų – dėl piktybinių navikų.

REKLAMA
REKLAMA

Anot kardiologo Pauliaus Trinkausko, lietuviai, o ypač vyresnio amžiaus žmonės, turėtų dažniau atlikti širdies ir kraujagyslių tyrimus. Lietuvoje tam yra specialios prevencinės programos. Viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių yra cholesterolis, gerti atitinkamus vaistus, kurių dabar esą kažkodėl bijo.

REKLAMA

„Kraujospūdžio vaistai jiems tapo kaip ir suprantami. Vaistai nuo cholesterolio – statinai – standartiniai, sena vaistų grupė. Vis dėlto visuomenėje sklando labai daug mitų, nepasitikėjimo šiais vaistais, nenori jų vartoti“, – sakė kardiologas.

Gydytojas sako, kad bet kokios sveikatos problemos paūmėja ir dėl streso bei vis greitėjančio gyvenimo tempo. Tad visų pirma reikėtų susirūpinti ir savo gyvensena.

„Ir rūkymas, ir lėtinis stresas, kurio dabar turime pakankamai, nes gyvenimo tempas greitėja, intensyvumas auga, reikalavimai didėja. Padidintas kraujospūdis, cukrinis diabetas, nejudra“, – vardino P. Trinkauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot Medicinos ir diagnostikos centro vadovo medicinai Simono Ūselio, didelių sveikatos bėdų daugeliu atveju būtų galima išvengti tiesiog laiku patikrinus sveikatą. Esą amžina problema – žmonių kreipimasis į gydytojus jau tada, kai liga yra pažengusi.

„Pagrindinė sveikatos politikos užduotis – prevencija, o ne gydymas. Į tai yra skiriama daugiausiai dėmesio. Kiek linkę pacientai naudotis – irgi individualus klausimas. Kalbant apie piktybinius navikus, juos daug sunkiau gydyti ir išgydyti vėlyvose stadijose, ankstyvose – galima pasiekti pilną išgijimą“, – sakė gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėl išorinių priežasčių – nelaimingų atsitikimų, avarijų, apsinuodijimų, susižeidimų ar savižudybių – 2022-aisiais dėl to mirė 5,4 procentai visų mirusiųjų.

„Daugiausiai mirčių dėl nelaimingų atsitikimų, antroje vietoje – savižudybės. Dėl nelaimingų atsitikimų mirė 60 procentų vyrų iš išorinių mirties priežasčių, ir 25 procentus sudarė savižudybės. Moterų statistika kitokia. Dėl išorinių mirties priežasčių – nelaimingi atsitikimai sudaro 70 procentų, o savižudybės apie 15 procentų“, – statistiką dėstė Higienos instituto atstovė Rūta Ustinavičienė.

REKLAMA

Situacija šalyje gerėja. Sociologas Vylius Leonavičius tikina, kad gerėjant gyvenimo kokybei palaipsniui ilgėja ir vidutinė gyvenimo trukmė. Ši 2001-aisiais siekė 70 metų, o dabar – 75.

„Mūsų visuomenė lėtai atsisuka į sveiką gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygos gerėja, o sveikatos priežiūros sistema labai minimaliai prisideda. Žmonės pradeda geriau gyventi. Pirmiausia, materialiai, o tada labiau didesnė dalis žmonių pradeda sveikiau gyventi ir po truputį didėja ta trukmė“, – kalbėjo sociologas.

REKLAMA

Anot V. Leonavičiaus, labiausiai gyvenimo trukmės ir mirtingumo rodikliai susiję net ne su sveikatos sistema, o būtent su gerove, žmonių motyvacija sveikai gyventi – sportuoti, tinkamai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių ir reguliariai prevenciškai tikrintis. Esą sveikatos sistema ir sveikatos paslaugų prieinamumas – antraeilis dalykas.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.

tv3.lt

sveikatos sistemos pandemijos metu, žmonės laiku negavo gydymo, dėl to mirtingumas tragiškas. O straipsnio ėmė patys kalti nes vaistų negeriat. Ne žurnalistai, o valdžios šiknų laužytojai.
Vaistai negydo o žudo atsiminkite tai, industrijos big farma tam ir egzistuoja.
Bijo gerti viarygos generinius vaistus, nes jau pasimokė.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų