• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Žvalgybos įstatymo pakeitimo projektui. Už balsavo 66 parlamentarai, susilaikė 6. Prieš nebalsavo nė vienas iš užsiregistravusių 73 Seimo narių.

REKLAMA
REKLAMA

Dabar įstatymo projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Pagrindiniu paskirtas nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę Žvalgybos įstatymo pataisų projektas grįš dar pavasario sesijoje.

REKLAMA

Apie Žvalgybos įstatymo pataisų tikslus bei nuostatas portalui Balsas.lt pasakojo Seimo narys A. Anušauskas, o apie tai, kas trukdo sėkmingam darbui, mintimis dalijasi buvęs VSD vadovas M. Laurinkus.

Atskirti žvalgybą nuo teisėsaugos

„Vienas esminių jo tikslų – žvalgyba ir turi būti žvalgybos, bet ne teisėsaugos institucija“, – portalui Balsas.lt sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.

REKLAMA
REKLAMA

„Atsižvelgiant į žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepciją, kurią prieš dvejus metus patvirtino Valstybės gynimo taryba, sukurtas iš esmės naujas Žvalgybos įstatymas. Jame akcentuojama, kad žvalgybos tarnybai užduotis turi nustatyti Valstybės gynimo taryba. Taip pat norime, kad žvalgybos institucija taptų tikrąja šio žodžio prasme žvalgybos institucija“, – aiškino jis.

A. Anušausko teigimu, siūlomi pakeitimai ne tik atskiria žvalgybą nuo teisėsaugos, bet ir padidina kontrolę. Tam siūloma Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete suformuoti specialų pakomitetį. „Tai bus institucija, kuri renka ir apdoroja žvalgybos informaciją ir ją pateikia už nacionalinį saugumą atsakingoms institucijoms, priimančioms sprendimus – prezidentui, premjerui, ministrams“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žvalgyba reglamentuojama, ji aiškinsis, kokios kyla vidaus ir išorinės grėsmės, jas vertins, pateiks informaciją. O atskaitomybė, kuri ilgą laiką keldavo didelių abejonių, ar jos nedirba pačios sau, bus labai aiškiai apibrėžta“, – pabrėžė A. Anušauskas.

VSD karininkų nebeliks

Parlamentaro teigimu, būtų sunku įvardyti, kurių šalių patyrimu remtasi kuriant įstatymo pataisas, tačiau būsimo žvalgybininkų darbo sėkmę tikrai lemia ne uniforma.

„Naujasis įstatymas numato, kad žvalgyboje bus atsisakyta teisėsaugos institucijoms būdingų atributų – inspektorių pareigybių, uniformų, laipsnių. Tai bus ne statutinė, o civilinė tarnyba, kaip yra daugelyje šalių, Įstatyme bus įtvirtinta, kad operatyviniai tyrimai gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai vyksta šnipinėjimas ar panašūs nusikaltimai“, – komentuodamas įstatymo projekto nuostatas sakė A. Anušauskas.

REKLAMA

Tačiau, sakė jis, žvalgybos institucijų darbuotojai patiria gerokai daugiau įvairių apribojimų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, darbo keitimu, dalyvavimu visuomeninių organizacijų veikloje, išvykomis į užsienį ir kita. Todėl panaikinus laipsnius bei jų sąlygojamus priedus prie atlyginimo, numatoma keisti ir darbo apmokėjimo bei socialinių garantijų sistemą.

„Kadangi žvalgybos tarnautojams sudėtinga daryti karjerą tarnybos viduje – jie gali būti puikūs analitikai, bet administracinių postų neužims, nes tam reikalingi kitokie gebėjimai – numatyta, kad jų atlyginimai didės priklausomai nuo ištarnauto laiko. Tai padės išvengti ir kadrų kaitos, nes dabar pavyzdžiui, žvalgai kariškiai gauna ženkliai daugiau nei VSD darbuotojai“, – sakė A. Anušauskas.

REKLAMA

Jo teigimu, norint įgyvendinti siūlomas naujoves, reikės ir papildomų asignavimų. Todėl siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų naujais biudžetiniais metais – nuo 2013-ųjų.

M. Laurinkus: kas dirba, jeigu institucija daužoma dieną naktį?

„Dabartinis įstatymas buvo kuriamas pagal Europos šalių pavyzdžius tuo metu, kai Lietuva stojo į NATO ir Europos Sąjungą. Bet laikas iškelia naujų dalykų, todėl pakeitimų reikia“, – portalui Balsas.lt sakė vienas buvusių VSD vadovų, Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, į ką ir kodėl, jo manymu, reikėtų atkreipti dėmesį ir ką keisti, kad Lietuvos saugumas sėkmingai dirbtų, jis sakė, kad pagrindinis dalykas yra resursai, o esminė problema – požiūris į instituciją ir joje dirbančius žmones.

„Žmonių, technikos, piniginiai resursai. Jeigu jų nėra, gali šimtą įstatymų prikurti, bet žvalgybos nebus. Jeigu institucija yra daužoma dieną naktį, kas sutiks dirbti tą darbą? Ko žmogus, einantis dirbti tokį sudėtingą darbą, gali tikėtis? Kad bus kada nors apšmeižtas, išjuoktas, paniekintas? Yra žmonių, kurie norėtų tokį darbą dirbti, bet reikia, kad jie turėtų valstybės paramą ir garantijas“, – sakė buvęs VSD vadovas.

REKLAMA

Paklaustas, kaip vertina tai, kad VSD pareigūnams pastaruoju metu buvo suteikiami saugumo karininkų laipsniai, jis priminė:

„Aš bandžiau padaryti, kad būtų kaip vakarų valstybėse – kad neskambėtų „kapitonai, generolai, pulkininkai“. Buvau tai pakeitęs ir nebuvo jokių laipsnių. Nežinau, kodėl jie vėliau viską atkeitė, matyt dėl piniginių dalykų.“

„Pulkininkas, aišku, skamba kitaip negu valstybės patarėjas. Bet tai yra kosmetika. Jeigu valstybė nori, gali sutvarkyti piniginius reikalus ir kitaip“, – pridūrė M. Laurinkus.

„Pagrindinis dalykas – kad žmonės norėtų dirbti, kad nebūtų paniekinti“, – pabrėžė buvęs VSD vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų