• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Dažnas lietuvis, menkai rūpindamasis savo sveikata, į skirtingus organizmo siunčiamus perspėjimo signalus numoja ranka. Gydytojai atviri – laiku neužkirtus kelio galimoms ligoms, gresia rizika susidurti su išties skaudžiomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių žmonių iki 64–erių metų amžiaus mirties priežasčių. Dėl to gyventojai turėtų nepamiršti – kiekvienas iš jūsų galite dalyvauti nemokamose prevencinėse programose, kurios užkirs kelią sveikatos grėsmėms. 

Dažnas lietuvis, menkai rūpindamasis savo sveikata, į skirtingus organizmo siunčiamus perspėjimo signalus numoja ranka. Gydytojai atviri – laiku neužkirtus kelio galimoms ligoms, gresia rizika susidurti su išties skaudžiomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių žmonių iki 64–erių metų amžiaus mirties priežasčių. Dėl to gyventojai turėtų nepamiršti – kiekvienas iš jūsų galite dalyvauti nemokamose prevencinėse programose, kurios užkirs kelią sveikatos grėsmėms. 

REKLAMA

Beje, lietuviai savo sveikatą vertina gana skeptiškai. Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusė – 46 proc. – tautiečių mano, kad jų sveikatos būklė yra prasta, tad šis rezultatas Europos Sąjungos (ES) mastu yra žemiausias. 

Higienos instituto duomenys rodo, kad Lietuvoje vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas yra didžiausias tarp ES valstybių, o vidutinė gyvenimo trukmė 2021 m. mūsų šalyje buvo 74,3 metai. Kai Europos Sąjungoje tikėtina gyvenimo trukmė 2021 m. buvo kiek daugiau nei 77 metai. 

REKLAMA
REKLAMA

Žino, bet nieko nedaro

Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius, kiekvienais metais vien širdies kraujagyslių ligos nusineša dešimtis tūkstančių gyventojų gyvybių.

REKLAMA

„Kiekvienas lietuvaitis jau gimsta, turėdamas padidintą širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Antras labai svarbus dalykas – tai yra ta ligų grupė, kuri kasmet nusineša daugiau kaip 20 tūkst. gyvybių. Ir šiandien Lietuvoje širdies kraujagyslių ligos ar mirštamumas dėl jų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra pats didžiausias tarp ES šalių. 

Pandemijos laikotarpiu mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų dar labiau padidėjo. Didžiąja dalimi dėl to, kad patys pacientai pabijojo kreiptis pagalbos, manydami, kad jos labiausiai reikia sergantiesiems COVID-19“, – kalbėjo kardiologas.

REKLAMA
REKLAMA

Gydytojas taip pat pastebi, kad net ir jauni žmonės turėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir dalyvauti prevencinėse programose, mat kai kurios ligos, su kuriomis susiduria gyventojai, dažnu atvejų neturi simptomų.

„Kardiologai visada pabrėžia, kad sulaukęs 20-ies žmogus jau turėtų būti vieną kartą išsityręs cholesterolį, pasimatavęs arterinį kraujospūdį, kad kuo anksčiau būtų galima pradėti valdyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. 

Deja, gyvenime dažniau yra kitaip, neatsitiktinai tie rizikos veiksniai vadinami nebyliais, tad kartais nei padidinto kraujospūdžio, nei cholesterolio nejaučiame, o jis jau daro žalą. Ir, ką rodo skaičiavimai, kiekvienas lietuvaitis, sulaukęs 50-ies, jau turi išaugusią tikimybę susirgti ar numirti nuo širdies kraujagyslių ligų, ar patirti įvairias šios ligos komplikacijas“, – teigė R. Kubilius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis, vertindamas Lietuvos gyventojų sveikatos būklę, sako, kad dažnu atveju žmonės netgi žino apie juos kamuojančias ligas, bet jie į gydytojus kreipiasi tik tada, kai pasireiškia užsitęsusios ligos simptomų būklė. „Viena iš tų būklių – mažas fizinis aktyvumas. Mes dažnai vertiname tai, ką padarome, bet nieko nedarymas – ne mažesnė nuodėmė nei blogo darymas. 

Daugelis pacientų teigia, kad jie aktyviai juda darbe ar atlikdami skirtingus ūkio darbus, todėl jų fizinis aktyvumas yra nepriekaištingas. Žinoma, galbūt tai yra geriau negu nieko, tačiau reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas patiriamas tada, kai juntamas padažnėjęs pulsas, kvėpavimas, atsiranda prakaitavimas“, – kalbėjo E. Brazaitis. 

REKLAMA

Gydytojas, pabrėždamas aktyvaus judėjimo reikalingumą mūsų sveikatai, siekiant išvengti galimų ligų, priduria, kad skirtinga, intensyvi veikla turėtų tęstis ne trumpiau kaip 45 minutes.

Prevencinės programos – galimybė sumažinti ligų riziką 

E. Brazaitis tvirtina, kad prevenciniai tyrimai neabejotinai gali padėti užkirsti kelią galimoms ligoms, todėl kiekvienas gyventojas turėtų nebijoti ir laiku pasitikrinti savo sveikatą. Be to, gydytojas dar kartą primena, kad dažna liga, į kurią žmonės numoja ranka ir į sveikatos specialistus kreipiasi gerokai delsdami, yra padidėjęs cholesterolis. 

„Daugelis pacientų žino, kad jų organizme cholesterolio kiekis yra padidėjęs, tačiau tai ignoruoja. Norėdamas, kad pacientai labiau suprastų keliamą cholesterolio riziką jų sveikatai, aš sakau: įsivaizduokite, kad cholesterolis yra gyvsidabris, kuris cirkuliuoja jūsų kraujotakos sistemoje. Būtent tada žmonės pradeda galvoti ir sako, kad iš tiesų – pradėti gydymą yra labai svarbu.

REKLAMA

Esant cholesterolio padidėjimui, gyventojai iš pradžių nejaučia jokio skausmo, tai nesukelia diskomforto, tačiau vėliau, nepasitikrinus laiku ir ligai suintensyvėjus, žmonės pradeda nerimauti dėl galvos skausmo, širdies veiklos sutrikimų. Taigi dalyvauti prevencinėse programose yra labai svarbu“, – įspėjo šeimos gydytojas.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Rūta Lukoševičiūtė atkreipia dėmesį ir sako, kad užkirsti kelią ligų atsiradimui gali padėti ne tik prevencinės programos, bet ir tinkamas gyvenimo būdo ritmas.

„Ankstyvoji ligų prevencija, dar kitaip vadinama pirminė profilaktika sumažina ir sergamumą, ir ligų paplitimą, nes pagrindinis dėmesys skiriamas ligos prevencijai prieš jai išsivystant. Kraujotakos sistemos ligos, piktybinių navikų atsiradimas, endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos, tokios kaip arterinė hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas, padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje – šios sveikatos būklės yra išvengiamos prevencinėmis priemonėmis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Norėdami išvengti ligų, žmonės turėtų rinktis sveiką gyvenimo būdą, kuris apima pilnavertę mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą, kokybišką miegą, efektyvų streso valdymą, žalingų įpročių atsisakymą“, – teigė R. Lukoševičiūtė.

Nemokamos 5 ligų prevencijos programos

Siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo skirtingų ligų, Lietuvoje yra vykdomos net 5 nemokamos prevencinės nemokamos programos, kurios leidžia iš anksto užkirsti kelią galimoms ligoms:

• Gimdos kaklelio vėžio prevencija (skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje);

REKLAMA

• Krūties vėžio prevencija (skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas);

• Prostatos vėžio prevencija (programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų);

• Storosios žarnos vėžio prevencija (skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas);

• Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija (skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai), kuriems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą)

REKLAMA

Sveikatos specialistai ragina gyventojus nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs atlikti reikiamus, prevencijos programose numatytus nemokamus tyrimus. Tiesa, dalyvauti nemokamose prevencinėse programose gali ir asmenys, nepatenkantys į nustatyto amžiaus asmenų grupę.

Daugiau informacijos apie vykdomas prevencines programas galima surasti čia.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Rašote tik straipsnius, o realybė visai kitokia,kol pati nepaklausiau nieks nepasiūlė tyrimų dėl širdies ,o pas kardiologą net neimanoma uzsiregistruoti....esu po širdies operacijos ir to vos gaunu pas kardiologą numeriuką
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų