• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Koronaviruso pandemija neabejotinai paveikė įprastą gyvenimo ritmą, o nemaža dalis dirbančiųjų galėjo išbandyti darbą nuotoliniu būdu. Štai socialinių tinklų gigantas „Twitter“, planuodamas savo ateitį po pandemijos, darbuotojams pranešė, kad jei tik norės, iš namų jie gali dirbti „amžinai“. Ekspertai mano, kad ir Lietuvoje padaugės įmonių, kurios į darbą iš namų žvelgs palankiau.

Koronaviruso pandemija neabejotinai paveikė įprastą gyvenimo ritmą, o nemaža dalis dirbančiųjų galėjo išbandyti darbą nuotoliniu būdu. Štai socialinių tinklų gigantas „Twitter“, planuodamas savo ateitį po pandemijos, darbuotojams pranešė, kad jei tik norės, iš namų jie gali dirbti „amžinai“. Ekspertai mano, kad ir Lietuvoje padaugės įmonių, kurios į darbą iš namų žvelgs palankiau.

REKLAMA

„Twitter“ sprendimą priėmė tada, kai pastebėjo, kad darbas iš namų karantino metu buvo sėkmingas, rašo BBC.

Visgi jie pabrėžia, kad jei darbuotojai norės grįžti dirbti į biurą – jiems bus leidžiama tai padaryti.

Kiek anksčiau „Google“ ir „Facebook“ taip pat pranešė savo darbuotojams, kad jie nuotoliniu būdu galės dirbti iki metų pabaigos.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius įsitikinęs – darbuotojai ir Lietuvoje tikrai galėtų dirbti nuotoliniu būdu.

REKLAMA

„Tikrai nematau priežasčių, kodėl Lietuvos įmonės, viešojo sektoriaus organizacijos negalėtų leisti savo biurų darbuotojams pasirinkti, kur jiems yra patogiau dirbti – iš namų, biuro, sodybos, ant ežero ar jūros kranto, Lietuvoje ar kitoje šalyje. Kaip įsitikinome, dirbti taip tikrai įmanoma“, – sako P. Jakutavičius.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad nors dalis įmonių Lietuvoje ir galėtų leisti savo darbuotojams dirbti iš namų visą laiką, vargu ar tai būtų populiaru.

REKLAMA
REKLAMA

„Apsisprendimas turėtų vykti įmonės viduje pasitarus su darbuotojais, ar jie norėtų visą laiką dirbti nuotoliniu būdu.

Mūsų nuomone, tokie pasirinkimai nebūtų labai populiarūs. Labiau priimtinas mišrus metodas, kai darbuotojas dalį laiko dirba nuotoliniu būdu ir dalį fiziškai būdamas biure“, – sako I. Ruginienė.

Anot jos, šis karantininis laikotarpis parodė, kad nemaža dalis darbuotojų gali dirbti nuotoliniu būdu, nors įmonių vadovai anksčiau tai neigdavo ir tikindavo, kad pritaikyti nuotolinio darbo metodą būtų neįmanoma ar per daug sudėtinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė teigia, kad darbo biure lengviau atsisako startuoliai. Tačiau seniau įkurtos įmonės labiau linksta prie anksčiau minėto mišraus darbo metodo.

„Girdėjau, kad yra startuolių, kurie atsisakė biuro, tačiau nesusidūriau su seniau dirbančiomis įmonėmis, kurios ketintų visai atsisakyti biuro ir dirbti vien nuotoliniu būdu. Ryškėja tendencija, kad apie 30 proc. darbuotojų norėtų ir toliau dirbti vien nuotoliniu būdu, o didžioji dalis visų kitų pasisako už tai, kad norėtų nuotoliniu būdu dirbti 2–3 dienas per savaitę“, – komentuoja A. Butautienė.

REKLAMA

Ji teigia, kad kol kas darbdaviai šiuo klausimu sprendimų priimti neskuba, o realesnę situaciją bus galima matyti vasaros viduryje.

Lengviau tiesiogiai neaptarnaujantiems klientų

„Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas pasakoja, kad asociacijos narės karantino laikotarpiu gavo daug užsakymų tiek pakonsultuoti, tiek įdiegti reikiamas saugumo priemones, virtualių susitikimų ir bendradarbiavimo platformas, atpažinimo sistemas, aprūpinti kompiuteriais, todėl jeigu kurios įmonės ir buvo nepasiruošusios nuotolinam darbui, dauguma sėkmingai persikėlė į namus prasidėjus karantinui.

REKLAMA

„Tiesa, daugiau vertėtų atkreipti dėmesio į kibernetinio saugumą aspektą – ypač toms mažesnėms įmonėms ir toms, kurios ne tik darbuotojams leido dirbti nuotoliniu būdu, bet ir dalį verslo – paslaugų teikimo ir prekybos – perkėlė į internetą.

Reikėtų atlikti kibernetinio saugumo rizikų vertinimą, auditą, pasirūpinti sistemų nuolatiniu aptarnavimu ir priežiūra, kad tiek jų, tiek klientų duomenys būtų apsaugoti“, – atkreipia dėmesį P. Jakutavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, labiausiai nuotoliniam darbui buvo pasiruošusios įmonės, kurioms nereikia aptarnauti fiziškai klientų ar gaminti fizinius gaminius, t.y. kuriančios intelektinius produktus, užsiimančios konsultacijomis ir panašia veikla.

„Šis karantinas pastūmėjo įmones ir organizacijas pradėti galvoti toliau apie tolesnį skaitmenizavimą – savo verslo procesų, klientų aptarnavimo, taip pat ir gamybos, nes tai ne tik leidžia veikti karantino metu, bet ir didina efektyvumą, konkurencingumą.

REKLAMA

Tuo pačiu pasimatė, kiek dar reikia nuveikti skaitmeninant viešąjį sektorių, diegiant telemedicinos, nuotolinės sveikatos priežiūros paslaugas, pritaikant mokymosi turinį skaitmeninei erdvei ir nuotoliniam mokymuisi, notarų, registrų paslaugas.

Tad čia buvo tokia šoko terapija. Kas pasinaudos tuo ir nesustos – laimės“, – įsitikinęs P. Jakutavičius.

Įžvelgia ir trūkumų

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė atkreipia dėmesį: kad ir kaip žavingai skambėtų dabar nuotoliniu būdu, čia įžvelgiama ne tik privalumų, bet ir trūkumų.

REKLAMA

„Taupymas turbūt būtų viena pagrindinių priežasčių, kodėl nuotolinis darbas įmonėms yra patrauklus. Tačiau mes įžvelgiame ne tik pliusų, bet ir minusų.

Labai svarbu, kad darbdaviai negalvotų apie nuotolinį darbą, kaip į darbą, kuris neturi dienos režimo, darbo valandų skaičiaus ar darbuotojams privalomų pertraukų. Nereikėtų galvoti, kad jei žmogus sėdi ir dirba namuose ar kokioje kitoje vietoje, tai jis gali dirbti beveik visą parą – taip tikrai nėra“, – sako I. Ruginienė

Ji pabrėžia, kad nėra svarbu ar žmogus dirba nuotoliniu būdu ar biure, jam galioja tas pats Darbo kodeksas, todėl piktnaudžiavimo galimybių iš darbdavio pusės tikrai negali būti ir tokie atvejai – netoleruojami.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų