• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų.

Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų.

REKLAMA

Ne veltui pasaulio žiniasklaidoje ji pristatinėjama mokslo „roko žvaigžde“.

Jau šį šeštadienį TV3 laidos „Tylūs geradariai“ žiūrovai bus pakviesti iš arčiau susipažinti su viena perspektyviausių jaunųjų mokslininkių, kuri ne tik pelnė prestižinį Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimą, bet ir yra pripažinta visame pasaulyje.

Dr. I. Plikusienė papasakos, kaip prasidėjo jos kelias į mokslą. Taip pat moteris atskleis, kokių savybių reikia, jei siekiate mokslo aukštumų.

Laidos žiūrovams ji aprodys ir Biologinių jutiklių laboratoriją, kurioje vyksta pagrindiniai tyrimai. Būtent čia buvo atliekami esminiai eksperimentai, kurie mokslininkei pelnė pasaulinę šlovę. 

REKLAMA
REKLAMA

Kai visą pasaulį kaustė COVID-19 pandemija, dr. I. Plikusienė kartu su bendraminčių mokslininkų komanda nuo viruso tikrai nesislėpė.

REKLAMA

Negailėdami laiko ir jėgų, jie stengėsi išsiaiškinti tinkamiausias metodikas, kurias panaudojant būtų galima sukurti biologinius jutiklius, skirtus greitajam COVID-19 susirgimui nustatyti.

Biologiniai jutikliai – tai mažyčiai prietaisai, kuriuose naudojamos biologiškai aktyvios medžiagos.

Kaip laidoje pasakos mokslininkė, tokių prietaisų kūrimas ir tobulinimas yra labai svarbus, nes padeda laiku diagnozuoti ligas – dar prieš joms prasidedant. Ir tai liečia ne tik COVID-19!

REKLAMA
REKLAMA

Laidos žiūrovams dr. I. Plikusienė papasakos, kaip pandemijos metu atrodė visas darbo procesas, kaip vyko koronaviruso tyrinėjimai bei supažindins, kaip atrodo mokslininkų kasdienybė dabar, pandemijai pasibaigus.

Ar iš tiesų, kaip daugelis mano, ji yra nuobodi ir monotoniška? Iš kur mokslininkai savo darbe semiasi motyvacijos?

„Kai visuomenę ištinka esminė problema, ji atsigręžia į mokslininkus. Jie gali surasti atsakymus į daugelį kylančių klausimų“, – laidoje kalbės dr. I. Plikusienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat laidos vedėjas Leonardas Pobedonoscevas kartu SEB banko vadove Sonata Gutauskaite-Bubneliene diskutuos, su kokiais išankstiniais stereotipais neretai tenka susidurti kalbantis moterų lyderystės tema.

Nors Lietuvoje ir pasaulyje vis daugiau moterų užima aukštas vadovaujamas pareigas, tačiau statistika rodo aiškią vyrų vadovų persvarą.

S. Gutauskaitė-Bubnelienė pabrėš, kad labai svarbu atsisakyti vyraujančių stereotipų, nes tai vis dar trukdo atrasti talentus tarp moterų. Vadovė taip pat papasakos, kokią įtaką darbo procesui daro lyčių lygybė.

REKLAMA

Pasirodo, kad pagal tam tikrose mokslo sferose dirbančių moterų skaičių, Lietuva išsiskiria ir yra tarp lyderių visame pasaulyje. Kas tai lemia? Tačiau dar yra ir tokių sričių, kuriose būtina pasitempti. Kokios jos?

„Mokslas priklauso visiems! Jis nepriklauso nuo rasės, lyties, šeimyninės padėties ar seksualinės orientacijos“, – laidoje mintimis dalinsis dr. I. Plikusienė.

Nebus išvengta ir mokslo lyginimo su verslu. Kaip šiose dviejose srityse skiriasi rizikų valdymai? Kodėl vykdant mokslinius tyrimus svarbu, kad grupėje būtų kuo daugiau asmenų, turinčių skirtingą nuomonę? Ar ta pati teorija galioja ir versle? 

Laida „Tylūs geradariai“ – šeštadieniais, 9.30 val. per TV3!

Dar viena komuniste feministe
Dar viena komuniste feministe
Cia sita dura diskriminacija per pandemija Lietuvoje propagavo?
Kas dar ta COVID siais metais prisimena, tai tebuvo dirbtine gripo atmaina is kinieciu laboratorijos.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų