• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Post-mortem fotografija arba gedulo portretai dabar atrodo it keistas ir gąsdinantis sumanymas, tačiau XIX amžiuje tai buvo labai populiaru. Mirusieji būdavo įamžinami taip, kad atrodytų dar gyvi.

38

Post-mortem fotografija arba gedulo portretai dabar atrodo it keistas ir gąsdinantis sumanymas, tačiau XIX amžiuje tai buvo labai populiaru. Mirusieji būdavo įamžinami taip, kad atrodytų dar gyvi.

REKLAMA

Amerikiečių ir europiečių kultūros tokio tipo fotografiją pamėgo, nes nuotraukos atspindėdavo užklupusį gedulą ir primindavo paskutiniąsias akimirkas su Anapilin išėjusiu žmogumi. Mirusieji, ypač vaikai, buvo pasodinami arba paguldomi taip, kad atrodytų, jog fotografas užklupo juos miegančius.

Dar pasauliui nieko nežinant apie spalvotas nuotraukas, menininkai nupiešdavo akis ant užsimerkusių mirusiųjų fotografijų, kad šie atrodytų lyg atsimerkę. Tokiomis paslaugomis naudodavosi pasiturinčios šeimos, o vargingiau gyvenantiems žmonėms tekdavo pasitenkinti mirusiojo portretais, kuriuos jie atrodydavo ir užmigę.

Post-mortem fotografija atsirado iš žmonių poreikio įamžinti mirusiuosius karste. Kūnai buvo apvelkami geriausiais drabužiais, jiems sukuriamas specialus makiažas, o aplinką puošdavo gėlės. Tai perėjo į kūnų perkėlimą į mirusiajam mielą vietą. Vaikai buvo įamžinami tarp žaislų ar giminaičių, vyresnių žmonių kūnai buvo pasodinami ant kėdės ar sofos. Kai kuriems netgi buvo nupiešiamas raudonis ant skruostų arba atmerkiamos akys.

Nors šiandien tokie portretai daug kam primena vaizdus iš siaubo filmų, nuotraukos yra savaip įdomios. Pamatykite.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų