Apie tai, kaip NATO priimti sprendimai pasitarnaus Lietuvai ir Ukrainai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su prezidento vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiu Budriu.
Apie Ukrainą viskas aišku – parama pakankamai nemaža, išskyrus tai, kad kol kas nėra jokio pažado Ukrainai tapti NATO nare. O kalbant apie NATO rytinį flangą, ar jis bus sustiprintas? Suprantu, kad regioniniai planai patvirtinti – ką tai reiškia Lietuvai? Ar bus pradėti kažkokie konkretūs veiksmai?
Iš tiesų, kai ateityje rašys knygas apie tai, kaip transformavosi NATO, tai šitie sprendimai ir bus įrašyti, tai yra – nauji regioniniai gynybos planai. Tie planai – didžiulė, stora knyga. Ir iš tos didelės knygos turės gimti dar atskiri taktiniai planai.
Tai reikš, kad mes esame viską susiplanavę, žinome, ko mums reikia, kokias dilemas reikės išspręsti.
Citata iš dabartinio komunikato: „Dar kartą patvirtiname Madrido viršūnių susitikime priimtus sprendimus NATO rytiniame flange kurti papildomas tvirtas kovines pajėgas, kurios turi būti padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio“. Kuom skiriasi šitas pasižadėjimas nuo pasižadėjimo Madride, kur buvo kalbama, kad greito reagavimo pajėgos turi būti padidintos? Kaip suprantu, tas iki galo nėra įgyvendinta.
Prisiminkime, kas po NATO viršūnių susitikimo Madride įvyko Lietuvoje, ką mes esame įgyvendinę. Mes esame daugiausia sutarę, daugiausia suplanavę, nusprendę ir diviziją darytis.
Kitur taip pat yra pažanga – Kanados įsipareigojimas turėti Latvijoje nuolat dislokuojamus batalionus taip pat Kanados premjeras Trudeau prieš kelias dienas buvo nuvažiavęs į Latviją. Taip pat yra tam tikri britų susitarimai su estais dėl greitesnio pastiprinimo.
Taip, tie darbai yra padaryti, tačiau ne visur vienodai ir ne visur yra resursų skirti papildomas sausumos pajėgas. Dėl to ta patvirtinanti kalba sako, kad mes pasiliekame prie to sumanymo, kad ten, kur nėra padidintos kovinės grupės iki brigados lygmens, jog tą galės padaryti, kai reikės.
Kokius namų darbus reikia atlikti Lietuvai?
Daug ką reikia padaryti. Pirmiausia, grįžti prie tolimesnių sprendimų dėl divizijos įgyvendinimo.
Taip pat, nusimatyti papildomus poreikius, ką mums reikia įsigyti. Reikia padaryti tam tikrus struktūrinius pakeitimus kariuomenėje ir susiplanuoti darbus, kurie yra susiję su infrastruktūros plėtra. Tai yra kariniai miesteliai, didelis sandėlių tinklas, lygiai taip pat ir gerbūvio infratstruktūra – darželiai, mokyklos, nes karininkai atvyks su šeimomis.
Tai yra tik viena namų darbų dalis, kita dalis – su NATO, su regioninių planų įgyvendinimu. Taip pat, nėra pabaigtas vienas dalykas – Švedijos narystė į NATO, tai šitą irgi turėsime priminti.
Kalbame apie daug dalykų. Kaip jūs manote, kiek metų prireiks, kad mes pasidarytume visus darbus ir sakytume, jog saugiai gyvename ir esame susidėlioję saugumo saugiklius?
Mes esame užsibrėžę 2030-uosius metus, kaip tam tikrą sąlyginį ataskaitos tašką, nes vertiname pagal Rusijos pajėgumų plėtrą.
Mes visą tai darome ne šiaip sau, o atsakydami į tiesioginę Rusijos keliamą karinę grėsmę. Priklauso nuo to, kur bus priešininkas, priešininkas yra aiškus, jo planus mes žinome.
Rusija per tuos 5–7 metus sugebės atstatyti savo karines pajėgas ir dar pakelti į aukštesnį lygį, negu turėjo iki šiol. Gaila, bet ne viskas sankcijų forma veikia, kad silpnintų Rusijos gynybos pramonę. Ji nesilpnėja, dėl to mes turime tokį langą.
Mes pasakėme, kad iki 2030 m. mes turėsime kovinio pajėgumo brigadą su partnerių pagalba, čia turėsime daugiau vokiečių pajėgų, turėsime oro gynybos sistemas, turėsime naujas platformas jūroje ir stipresnes partnerystes su kitomis šalimis. Be to, esu įsitikinęs, kad turėsime 33-ią NATO narę – Ukrainą.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
