• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Daugiabučių renovacija Lietuvoje sparčiau pradėjo įsibėgėti dar prieš aštuonerius metus, kai procesų administravimą į savo rankas aktyviau perėmė savivaldybės. Tarp jų bei vieno sėkmingiausiai būstus atnaujinančių miesto – Birštono. Savivaldybės atstovai ir kurorto gyventojai prisimena renovacijos pradžią ir dalijasi gerąja modernizavimo patirtimi. 

Daugiabučių renovacija Lietuvoje sparčiau pradėjo įsibėgėti dar prieš aštuonerius metus, kai procesų administravimą į savo rankas aktyviau perėmė savivaldybės. Tarp jų bei vieno sėkmingiausiai būstus atnaujinančių miesto – Birštono. Savivaldybės atstovai ir kurorto gyventojai prisimena renovacijos pradžią ir dalijasi gerąja modernizavimo patirtimi. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pasakoja, kad būstų atnaujinimo startas Birštone buvo sudėtingas – žmonės nematė arba netikėjo, kokią naudą gali suteikti pastatų modernizavimas. 

REKLAMA

„Kol nebuvo gyvų pavyzdžių, situacija buvo sudėtinga, nes gyventojams trūko pasitikėjimo – jie manydavo, kad realybė bus kitokia, nei pasakojame, pavyzdžiui, sutaupymai nebus tokie dideli. Pamenu, kad į pirmuosius susirinkimus su butų savininkais ėjau ir aš, ir Savivaldybės administracijos direktorius, ir vyriausiasis architektas – tam skyrėme itin daug dėmesio. Pasakojome žmonėms, kaip į gera pasikeis jų gyvenimas, kokių sutaupymų galima tikėtis, galiausiai, kad turto vertė išaugs“, – sako N. Dirginčienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Anot merės, ji naudojo net savo asmeninį pavyzdį: „Daugiabutis, kuriame gyvenu, buvo pirmasis, renovuotas mieste, dar 2007 m., tačiau tai padarėme pagal ankstesnę programą. Todėl kalbėdama su gyventojais galėjau naudoti savo asmeninį pavyzdį – papasakoti, kaip pasikeitė šildymo išlaidos, pagerėjo gyvenimo kokybė. Po truputį žmonės ėmė mumis pasitikėti ir patikėjo, kad reikia pabandyti.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kvartalinę renovaciją vertina ir gyventojai

Pašnekovė pratęsia, kad į renovacijos procesus nuo 2013 m. įsitraukus savivaldybei, imta atnaujinti ištisus kvartalus, o tai padarius papildomai sutvarkoma daugiabučius supanti aplinka: šaligatviai prie daugiabučių, vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios vejos.

„Žmonės lengviau ryžtasi renovacijai, jei žino, kad pasikeis ne tik jų namas, bet ir ištisas kvartalas, visa jį supanti infrastruktūra. Be to, renovavus vieną būstą, jei po metų ar kelerių atnaujinti sugalvoja ir kaimyniniai namai, daugiabučių kiemai vėl pavirsta statybų aikštele. Daryti viską vienu metu – gerokai paprasčiau, gyventojai trumpesnį laiko tarpą susiduria su nepatogumais. Galiausiai patys žmonės, gyvenantys nemodernizuotuose būstuose, pradėjo domėtis daugiabučių atnaujinimu“, – pasakoja kurorto merė. 

REKLAMA

Miestą keičia ir mažos detalės

N. Dirginčienė pratęsia, kad Birštono, kaip kurorto, daugiabučiai yra nestandartiniai, todėl vykdant renovacijos procesus buvo stengtasi šį išskirtinumą išlaikyti.

„Mes stengėmės būstus papuošti tam tikromis detalėmis – meniniais elementais išraižyti sienas, ant namų pritvirtinti įvairius tautinius motyvus. Neabejojame, kad tokios iš pirmo žvilgsnio smulkmenos prisideda prie jaukesnio miesto kūrimo tiek jo gyventojams, tiek svečiams“, – teigia pašnekovė.

REKLAMA

Modernizavimo naudą pamatė savo akimis

Birštone daugiabučių renovaciją administruojančios įmonės direktorės Vilmos Savukynienės teigimu, renovacijos pradžia visiems statybos dalyviams buvo nelengva – turėta mažai patirties procedūrose, stigo įgyvendintų projektų pavyzdžių. Anot jos, Birštone pagal savivaldybės programą pirmieji atnaujinti daugiabučiai buvo Kęstučio g. 9 ir 7. Jų renovacija prasidėjo 2014 m. gegužę, o baigėsi tų pačių metų gruodį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gyventojams teko aktyviai pasakoti apie renovacijos naudą įvairiuose susirinkimuose, kol jie nuspręsdavo modernizuoti namą. Manau, jų sąmoningumas, atsakomybė už savo nuosavybę ir savivaldybės įsitraukimas suteikiant visą reikiamą informaciją paskatino pradėti būstų atnaujinimą. Greitai gyventojai pamatė, kad sumažėjusios šildymo išlaidos, pagerėjusi gyvenimo kokybė, pagražėjusi namo išvaizda ir aplinka nebuvo vien tik kalbos – tuo jie įsitikino ir patys“, – sako pašnekovė.

REKLAMA

Gražesnė ne tik aplinka, bet ir žmonės

Viename iš pirmųjų Birštone renovuotų daugiabučių gyvenanti Audronė Tekoriūtė pasakoja, kad ji prieš bene dešimtmetį iš Vilniaus persikraustė į tėvų butą, esantį Dzūkijos kurorte, tačiau ją nustebino aukštos šildymo kainos.

„Prieš renovaciją Birštone už 42 kv. m ploto buto šildymą žiemą mokėjau tiek pat, kiek už beveik dvigubai didesnio buto Vilniuje šildymą, be to, mūsų 1964 m. statyto namo viršutiniai aukštai šalo, o žemesni kentė didelį karštį. Kadangi jau buvau girdėjusi apie būsto atnaujinimo privalumus, man pasiryžti modernizavimui nebuvo sunku, tačiau nerimavo kaimynai, nenorėję pokyčių, tad teko pačiai juos įkalbinėti. Galiausiai renovacijai buvo pritarta ir netrukus ji buvo įgyvendinta – statybų procesas praėjo itin sklandžiai“, – teigia A. Tekoriūtė.

REKLAMA

Pašnekovės teigimu, po renovacijos už šalčiausią žiemos mėnesį ji moka vos 14 eurų. Taip pat 12 butų name įrengta individuali apskaita, gyventojai pagal savo norus ir poreikius gali reguliuoti kambarių temperatūrą: „Gyventi atnaujintame būste – visai kitas komfortas. Galiu pasidžiaugti pagerėjusia gyvenimo kokybe. Itin stebina permainos pačiame mieste – malonu matyti, kaip Birštonas keičiasi į gerą. Juk gražesnėje aplinkoje gražesni ir žmonės.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų