Pasirodo, prie Lietuvos krantų nei vienas neužsibuvo – vieni pasirinko Daniją, kiti Estiją. Mokslininkus pritrenkė žinia, į kokį gylį ruoniai sugeba nunerti, ir kad per dieną įveikia net 100 kilometrų.
Ruoniukus dar pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus biologai paleido į laisvę. Reabilitacijos centre jie atsidūrė, kai bangos visai nusilpusius ir išsekusius mažylius išmetė į krantą. Biologai juos slaugė, o kai gyvūnai sustiprėjo, nuplukdė į jūrą ir paleido, be to, dešimčiai ruonių priklijavo specialius siųstuvus.
„Tam, kad galėtume atsakyti į tą pirminį klausimą – ar mūsų darbas nėra bergždžias, ar visą tai ką mes darome turi prasmės. Pirmasis klausimas – ar jie išgyvena paleisti iš tokio reabilitacijos centro atgal į laisvę“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus biologas Pavelas Kulikovas.
Įdomu tai, jog kelis mėnesius kartu reabilitacijos centre gyvenę ruoniukai neišskiriamais draugais netapo – tik paleisti išsiplaukiojo kas kur.
„Arčiausiai kuris yra tai ties Liepoja, arčiausiai mūsų. Na, o pagrinde, visi ties Švedijos krantais. Švedijos pietinė dalis, tai jau kaip ir Danija. Ties Vokietijos krantais ir dalis yra prie Estijos“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus biologė Laura Lupeikaitė.
Duomenys rodo, kad ruoniukai yra tikri sprinteriai. Per dieną jie įveikia po šimtą kilometrų. Biologai teigia, jog ruoniai taip migruoja keliaudami paskui maistą – žuvis. Panašu, kad skaniausios jos, bent šiam ruoniukui, ties Danija.
O prie Lietuvos krantų žuvys neskanios arba jų nėra – neužsibuvo nė vienas išleistas gyvūnas. Biologai mano, kad ne tik žuvies trūksta – nėra ir uolų, ant kurių ruoniai mėgsta pailsėti, tačiau labiausiai mokslininkus nustebino tik ką paleistų ūsuočių elgesys.
„Tai gylis, į kurį jie nuneria, nes gali nunerti daugiau nei 140 metrų ir ypač tai daro, kai tik paleidžiame juos iš laivo“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus biologė Laura Lupeikaitė.
Biologai spėja, kad taip gyvūnas ieškojo dugno, ant kurio mėgsta pasnausti. Reabilitacijos centre jis buvo vos už kelių metrų, tad smalsus ruoniukas nusprendė išsiaiškinti, kur yra jo naujos aplinkos – Baltijos jūros – poilsio vieta. Panašiai elgėsi visi išleistieji ūsuočiai.
Visus šiuos duomenis biologai renka jau antrus metus. Deja, ne visų gyvūnų likimas susiklosto gerai – vienas mažylis žuvo įsipainiojęs į tinklus prie Estijos krantų.
„Ir praeitais metais prie Estijos krantų vienas iš mūsiškių dingo. Tai vat jau dabar jei matom, kad ruoniukas krypsta link Estijos, jau sakom – tu gal kur nors suk kitur. Nežinom, ar ten visai saugu“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus biologė Laura Lupeikaitė.
Siųstuvai ant ruonių nugarų yra priklijuoti specialia medžiaga, tad kai gyvūnai pavasarį keis kailį, aparatai nukris. O į reabilitacijos centrą kitąmet patekę nauji mažyliai į laisvę taip pat iškeliaus ne tik žuvies gaudyti – pasidabinę siųstuvais žmonėms toliau pasakos savo gyvenimo paslaptis.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
